Pastarosiomis dienomis spartus Rusijos pajėgų veržimasis pirmyn įnirtingomis atakomis vis labiau izoliavo likusius Ukrainos karius ir iki savaitgalio jie pasitraukė iš visos Kursko srities, išskyrus nedidelę jos dalį, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Ukraina tikėjosi išlaikyti Kursko teritoriją kaip derybinį kozirį taikos derybose, tačiau Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad jų pajėgas reikėjo atitraukti, kad būtų išsaugotos karių gyvybės, rašo WSJ.
Kursko operacijos kritikai tvirtina, jog karių išvedimas parodė, kad ši operacija tebuvo tuščia beprotybė, kurios metu buvo prarasti kai kurie geriausi Ukrainos kariuomenės vienetai ir jų vertinga vakarietiška šarvuota technika, kurios itin trūko kituose Ukrainos frontuose.
Tačiau, kaip rašo WSJ, kai kurie analitikai pažymi, kad Ukraina, karių skaičiumi ir ginkluote nusileidžianti savo didžiajai kaimynei, buvo priversta griebtis netradicinių sprendimų.
„Ką reiškia vienas blogas variantas tarp daugelio kitų blogų variantų? Juk Ukraina susiduria su dilema po dilemos“, – sakė Nickas Reynoldsas iš Karališkojo jungtinių ginkluotųjų pajėgų instituto Londone.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad operacija Kurske pasiekė kai kuriuos pirminius savo tikslus: ukrainiečiams ir Vakarų rėmėjams įrodė, kad kariuomenė vis dar gali vykdyti puolamąsias operacijas, užkirto kelią lauktai Rusijos invazijai tame pačiame rajone ir paėmė į nelaisvę karių, kuriuos galima iškeisti į ukrainiečių belaisvius, nežmoniškomis sąlygomis kalinamus Rusijos kalėjimuose.
Tuo pat metu Ukrainai pavyko stabilizuoti pagrindines fronto linijos dalis Rytų Ukrainoje, atstumti Rusiją prie Pokrovsko ir surengti kontratakas prie Torecko, kuris buvo atsidūręs ties užėmimo riba.
Rusų taktika Kursko srityje
Pasak WSJ, ukrainiečiams nuolat apšaudant rusų šarvuočius, rusų pajėgos, norėdamos judėti sudėtingomis Kursko vietovėmis, kuriose yra daug pelkių ir minkštos žemės, negalinčios išlaikyti sunkiosios technikos lietinguoju metų laiku, kliovėsi artilerija, aviacijos smūgiais ir pėstininkais.
Be to, Kursko srityje buvo dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai, kurie, neišmanydami šiuolaikinių manevrų mūšio lauke, veržėsi į priekį po ugnies škvalu. Tačiau jie demonstravo fizinę jėgą ir drąsą:
„Per vieną mūšį Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos aštuonias valandas kovojo su Šiaurės Korėjos karių bangomis, galiausiai pritrūko amunicijos ir atsitraukė, paėmusios į nelaisvę vieną Šiaurės Korėjos kareivį, kuris vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė“.
Vienas Ukrainos pajėgų kovotojas pažymėjo, kad šiaurės korėjiečių buvo visur, „buvo neįmanoma jų suskaičiuoti“.
Lemtingą reikšmę rusų proveržiui turėjo naujos rūšies dronai, valdomi šviesolaidiniu kabeliu – jų neįveikia ukrainiečių elektroninės kovos su dronais priemonės.
„Kovo pradžioje ukrainiečių pajėgos negalėjo permesti technikos į Kurską ar iš jo, nepatekę į rusų ugnies krušą, todėl praktiškai buvo neįmanoma evakuoti sužeistųjų ar atsiųsti pastiprinimą“, – rašo WSJ.
Praėjusį savaitgalį šiame rajone esantys kariai pranešė, kad likusių karių aprūpinimo keliai yra nuolat apšaudomi ir beveik nepravažiuojami transporto priemonėmis, o artilerija ir dronai stengiasi sustabdyti puolimą ir nesuteikti galimybės atsitraukti.
Ukrainos atsargos majoras: operacija Kurske atliko savo misiją
Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras ir karo veteranas Oleksijus Getmanas teigia, kad operacija Kursko srityje buvo karinio pobūdžio, ir ji įvykdė savo misiją, rašo unian.net.
„Kažkodėl kažkas mano, kad tai buvo politinė operacija? Tai buvo karinė operacija, nutraukusi Rusijos pasirengimą puolimui prie Sumų. Ji taip pat nutraukė operaciją Charkive. Juk būtent iš Charkivo pajėgos buvo perkeltos į Sumų sritį. Be to, operacija Kurske turėjo didelį politinį atgarsį“, – per radiją „Radio NV“ sakė O. Getmanas.
Paklaustas, ar Kursko operacija įvykdė savo misiją, jis atsakė, kad taip. Juk Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko sutraukti į Kurską mažiausiai 80 tūkst. Rusijos karių.
„Mūsiškių buvo apie 10 tūkst. Šiuos 80 – 90 tūkst. rusų mes įvėlėme į mūšius pačios Rusijos teritorijoje. Jei to nebūtume padarę, jie būtų panaudoti kitose fronto dalyse. Jie neturėjo tokio rezervo, kurį galėjo iš Rusijos gilumos pasiųsti į Kurską. Visi ten kovoję kariai buvo atitraukti iš kitų fronto dalių. Toks ir buvo tikslas – priversti Rusiją atitraukti pajėgas iš kitų fronto ruožų“, –teigė O. Getmanas.
Jis taip pat įvertino Ukrainos karių atsitraukimą iš Kursko srities. „Nuo pat šios operacijos pradžios, rugsėjo – spalio mėnesiais, mūsų karinė vadovybė sakė, kad tai yra reidas. Tai reiškia, kad mes įsiveržėme, įvykdysime savo kovinę užduotį ir paliksime šią teritoriją. Niekas nesiruošė prijungti Kursko prie Ukrainos. Todėl galime sakyti, kad ši operacija jau įvykdyta“, – pažymėjo jis.