Šeštadienį Lietuvos vadovas dalyvavo virtualiame viršūnių nuotoliniame susitikime dėl paramos Ukrainai. Pokalbio metu su sąjungininkių valstybių lyderiais buvo aptartos saugumo garantijos ir parama Ukrainai.
„Pagrindinis pokalbių ir diskusijų objektas buvo susiklosčiusi situacija, po to kai, šachmatų terminais kalbant, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina -- baltieji -- padarė ėjimą. Kitaip tariant, Ukraina pateikė savo pasirengimą ugnies nutraukimui ir dabar juodųjų, Rusijos ėjimas.
Kad baltieji laimėtų ir kad ugnis būtų nutraukta, juodieji neturi kelti įvairiausių sąlygų. Dabar, deja, tokią situaciją ir matome. Kalbama terminais: taip, bet. Išankstinės keliamos sąlygos yra nepriimtinos, informacija, kuri pasiekė mus: Rusija nori, kad Ukraina delimilitarizuotųsi, kad nebūtų užsienio karinių pajėgų dislokavimo“, – Prezidentūroje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Pasak Lietuvos vadovo, Rusija turi būti kviečiama prie derybų stalo ne su kažkokiomis išankstinėmis sąlygomis, o pasiekiant spartesnio ugnies nutraukimo.
Valstybės pasiryžusios prisidėti prie saugumo garantijų užtikrinimo
G. Nausėda sako, kad susitikime dalyvavusios valstybės išreiškė norą prisidėti prie Ukrainos saugumo garantijų užtikrinimo.
„Daugelis valstybių iš tikrųjų indikuoja savo pasirengimą dalyvauti vienokia ar kitokia forma, tačiau šiandien būtų pernelyg ankstyva teigti apie labai materialų atskirų valstybių prisidėjimą, kadangi mes nežinome saugumą užtikrinančių pajėgų mandato, dislokavimo ir kitų su tuo susijusių sąlygų, kurios tiesiog neleidžia kol kas priimti politinio sprendimo. Politinis sprendimas iš esmės yra atvirumas visiems variantams ir leidimas kariniams ekspertams, kariuomenės vadams jau tartis operaciniu, techniniu lygiu“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, dabar kariniai patarėjai, kariuomenės vadai turi dirbti operaciniu lygiu.
„Be abejo, jie turi gauti politines instrukcijas, kad jie galėtų operatyviai dirbti. Toks susitikimas įvyko Paryžiuje, dabar vyks Londone. Pakaitinis darbas politikų ir kariuomenės atstovų turi vykti, jis leis mums sustyguoti mūsų veiksmų algoritmus, tuo atveju, pabrėžiu, jeigu ugnies nutraukimas realiai įvyks. Labai tikiuosi, kad tai neužsitęs laike, kad tai nebus įklampinta į kažkokius diplomatinius ar kitokius ginčus, tą bus galima pasiekti artimiausiu metu“, – vylėsi Lietuvos vadovas.
Jis priminė ir JAV siekį greičiau atkurti taiką Ukrainoje.
„Man atrodo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos aiškiai indikavo, kad Rusijos nenoras dalyvauti arba realiai siekti ugnies nutraukimo, gali baigtis tuo, kad Rusija pajus dar stipresnį spaudimą ne tik iš Europos Sąjungos, bet ir pačių Jungtinių Amerikos Valstijų pusės. Tai yra labai svarbu“, – akcentavo G. Nausėda.
Susitikimas buvo organizuojamas Jungtinės Karalystės (JK) premjero Keiro Starmerio iniciatyva. Virtualiame lyderių susitikime dalyvavo 26 šalių lyderiai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, naujasis Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, taip pat Australijos ir Naujosios Zelandijos vadovai bei Europos Komisijos atstovai.
ELTA primena, kad kovo pradžioje Londone vykusio Ukrainos sąjungininkių susitikimo metu JK premjeras K. Starmeris pristatė keturis žingsnius, dėl kurių sutarta lyderių susitikime. Nuspręsta tęsti karinės pagalbos teikimą Ukrainai ir didinti ekonominį spaudimą Rusijai, taip pat pabrėžta, jog reikia siekti ilgalaikės taikos, užtikrinančios Ukrainos suverenitetą ir saugumą, o Kyjivas turi sėdėti prie taikos derybų stalo.
Tarp žingsnių – ir įsipareigojimas, jog, taikos atveju, Europos vadovai sieks atgrasyti Rusiją nuo bet kokios būsimos invazijos į Ukrainą. Galiausiai – sutarta sudaryti „norinčiųjų koaliciją“, kuri gins Ukrainą ir užtikrins taikos palaikymą šalyje.
Nausėda apie galimybę Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą: kol kas niekas to net nesvarsto
G. Nausėda pabrėžia, kad kol kas niekas net nesvarsto apie galimybę Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Šalies vadovas įsitikinęs, kad šiuo metu pradėti tokias diskusijas nėra reikalo.
„Niekas kol kas apie tai net nesvarsto. Jeigu tai ir būtų daroma, tai būtų daroma Valstybės gynimo tarybos rėmuose. Tačiau šiandieną, aš manau, kad nėra reikalo pradėti šitą diskusiją“, – Prezidentūroje šeštadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda, reaguodamas į Lenkijos prezidento Adžejaus Dudos raginimus jo šalyje dislokuoti JAV branduolinį ginklą.
„Mes turime branduolinį skėtį, bendrą branduolinį skėtį NATO rėmuose ir tai mums leidžia jaustis visiškai saugiai“, – akcentavo prezidentas.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad ir idėja dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lenkijoje kol kas yra tik diskusijų lygmenyje.
„Pačioje Lenkijoje yra viso labo tik diskusija. Ir mes matome prezidento Andžėjaus Dudos nuomonę, mes matome premjero Donaldo Tusko nuomonę. Tai yra kol kas tik diskusijos“, – pabrėžė G. Nausėda.
ELTA primena, kad prezidentas A.Duda ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „The Financial Times“ paragino Jungtines Valstijas dislokuoti Lenkijos teritorijoje branduolinį ginklą kaip Rusijos atgrasymo nuo galimos agresijos priemonę.