„Mažiau ar daugiau darganotų ir audringų ciklonų sistema nuo Islandijos iki Šiaurės Afrikos nusidriekė.

Vakaruose, šiaurės vakaruose esantis ciklonas, vardu Darius, mūsų nepasieks, daugiausia Skandinaviją lietumi laistys. Pietuose esantis ciklonas, vardu Hans, Austriją, Italiją ir Balkanus gausiu lietumi ar labai gausiomis liūtimis laisto ir dar laistys ar skandins, tad esantys ar susiruošę ten keliauti, ypač į kalnus, būkite atsargūs. Mums pasisekė, nes didesnės audros mūsų nepasieks, bet šiltas ar net vasariškai labai šiltas oras iš pietų, pietryčių plūs, tvankią šilumą neš.

Po sausesnės ketvirtadienio dienos ir penktadienio nuo šeštadienio jau vasariškos liūtys mus laistys, perkūnu, o penktadienį ir šeštadienį kai kur ir geroku, grūmos, vėjo gūsiai per perkūniją kai kur stipriau įsisuks. Šv. Velykos jau turėtų būti šiek tiek vėsesnės, bet lietaus su ramesne perkūnija vis dar gausim. Po šv. Velykų turėtų atvėsti, net ir gerokai, ypač naktimis. Prognozę vis tikslinsim ir kuo skubiau pranešim, ar orai vis labiau blogės“, – rašo sinoptikė Elvyra Latvėnaitė.

Ketvirtadienį, balandžio 17-osios, naktį, palis šiauriniuose, šiaurės rytiniuose rajonuose, rytą ir dieną be lietaus. Naktį ir rytą rūkai daug kur nusidrieks. Vėjas pietų, pietryčių, 4–8 m/s. Naktį plius 7–12 °C, dieną 21–26 °C, pajūryje 15–20 °C, bet vėjui pučiant iš pietų, pietryčių čia irgi bus šilčiau.

Penktadienį, balandžio 18 d., be lietaus. Naktį ir rytą gali vėl rūkai nusidriekti. Vėjas pietų, pietryčių, 3–7 m/s. Naktį 10–13 °C, dieną 23–28 °C.

Šeštadienį, balandžio 19-osios naktį, be lietaus, įdienojus gali trumpai su perkūnija, o šiaurės vakaruose ir su smarkia perkūnija daugiau ar mažiau palyti. Vėjas pietų, pietryčių, naktį 3–7 m/s, dieną 5–10 m/s, per perkūniją 7–12 m/s, gūsiai 15–17 m/s. Naktį 10–14 °C, dieną 22–26 °C.

Sekmadienį, balandžio 20 d., protarpiais, su perkūnija palis. Vėjas naktį nepastovus, 3–7 m/s, dieną pietvakarių, 6–11 m/s. Naktį 7–12 °C, vėsiausia vakaruose, šiaurės vakaruose, dieną 16–21 °C, pajūryje 10–15 °C.

Pirmadienį, balandžio 21-osios naktį, be lietaus, dieną trumpai su perkūnija palis. Vėjas nepastovus, 3–7 m/s. Naktį 6–11 °C, dieną 18–23 °C, vakariniuose rajonuose 12–17 °C.

Antradienį, balandžio 22 d., be ženklesnio lietaus. Vėjas naktį vakarų, šiaurės vakarų, 4–8 m/s, dieną šiaurės vakarų, 7–12 m/s. Naktį 3–8 °C, dieną 10–15 °C.

Trečiadienį, balandžio 23 d., be ženklesnio lietaus. Vėjas šiaurinių krypčių, naktį 5–10 m/s, dieną 7–12 m/s, gūsiai iki 15 m/s. Naktį 1–6 °C, dieną 9–14 °C.

Ketvirtadienį, balandžio 24-osios naktį, be lietaus, dieną jau turėtų lyti. Vėjas nepastovus, 3–7 m/s. Naktį 0–plius 3 °C, dieną 8–13 °C.

Perspėja dėl Sacharos dulkių

Iš Šiaurės Afrikos į Europą pietiniai oro srautai (vėjai) neša nuo Sacharos dykumos pakeltas dulkes, rašo „Orai ir klimatas Lietuvoje“.

„Remiantis graikų SKIRON modeliu, didžiausia jų koncentracija Lietuvą turėtų pasiekti su vasariškos šilumos pliūpsniu ketvirtadienį vakare. Didžiausia dulkių koncentracija virš mūsų turėtų būti penktadienį. Kiek mažiau savaitgalį. Kaip rodo dabartiniai skaičiavimai, dalis dulkių kybos ne tik aukštai atmosferoje, bet ir pasieks priežemio sluoksnį, todėl dangus gali būti balkšvas, o oro kokybė pablogėti.

Be to, saulėtekiai ir saulėlydžiai vėl bus raudonesni. Taip nutinka dėl didesnio Saulės šviesos išsklaidymo. Kuo daugiau įvairių aerozolio dalelių yra atmosferoje ir kuo ilgesnis spindulio kelias pro atmosferą (esant Saulei arti horizonto), tuo melsva šviesa labiau išsklaidoma ir todėl daugiau matome rausvos šviesos. Vėlgi elementari fizika – kas nosies mokykloje nekrapštė turėtų žinoti. Ir visgi tam tikra dalis krapštė, nes eilinį kartą garina actą, vis kalba apie baisiuosius chemtreilus ar dulkes dykumoje masiškai sukeliančius traktorius“, – rašoma „Orai ir klimatas Lietuvoje“ feisbuko puslapyje.

Kas yra Sacharos dulkės ir kodėl gali būti pavojinga?

Kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų. Sacharos dulkės yra kietųjų dalelių rūšis, kilusi iš Sacharos dykumos Šiaurės Afrikoje. Dykumos dulkių 48 % yra dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo artimas 10 µm. Dominuoja SiO2 (59,99 %), Al2O3 (14,13 %), Fe2O3 (6,85 %), CaO (3,94 %), MgO (2,60%) ir K2O (2,35 %) - kvarcas, magnetitas/hematitas, karbonatai.

Didesnės dalelės (KD10) paprastai paveikia žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį. Asmenys, sergantys astma, kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos (jautriai) grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas, todėl turėtų labiau saugotis.

„Dažniausiai gali pasireikšti akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos“, – paaiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)