„Gintis turi visa Lietuva, ne tik krašto apsaugos sistema. Kiekvienas pilietis, vienetas, struktūra, padalinys, institucija – visi turi būti pasiruošę veikti su tuo, ką turi. Atėjus krizei nebus laiko persitvarkyti, keisti procedūrų. Viską turime pakeisti dabar – turime veikti pagal principą, tarsi karas būtų rytoj“, – penktadienį kalbėjo D. Šakalienė.
„Karo rytoj tikrai nebus, bet turime būti pasiruošę veikti pagal tokį principą. Kariuomenė, valstybės ir savivaldos institucijos, nevyriausybinės organizacijos turi intensyviau bendradarbiauti ruošiantis gynybai“, – pabrėžė ji.
Pasak ministrės, krašto apsaugos sistemoje bus įkurta greitojo reagavimo grupė, kuri užtikrins, kad nebūtų perteklinių ar vertės nekuriančių reguliavimų.
„Mes, kaip valstybė, turime pereiti į karo meto mąstymą. Tai reiškia, kad visos krašto apsaugos sistemos funkcijos ir padaliniai taip pat bus vertinami, kiek tai padeda kovoti prieš galimą agresorių. Jeigu padalinys turi aiškią gynybos funkciją – jis bus stiprinamas, jeigu šiuo metu sunkiai identifikuojamas jo gebėjimas prisidėti prie gynybos, tai tuomet atitinkamai bus relokuojama“, – dėstė D. Šakalienė.
„Dėl šio tikslo bus įkurta grupė krašto apsaugos sistemoje. Šiuo metu mes ją tiesiog vadiname „Greitis“, nes tai esminis dalykas. Bet tikslas yra ir peržiūrėti krašto apsaugos procedūras, kurie leistų atsisakyti perteklinių ir vertės nekuriančių reguliavimų, vidinių tvarkų ir panašių procedūrų. Viskas, kas galėtų užtikrinti, kad veiksime greičiau“, – pabrėžė ji.
Politikė akcentuoja, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) jau dabar plečia sąlygas, kad piliečiai rengtųsi ginti valstybę ne tik ginklu.
„Mano tikslas – turėti ne popierinius planus, bet juos pastoviai testuoti. Tai reiškia, kad turėsime daugiau praktinių ir pratybų formatų turėsime daugiau. Mūsų gynybiniai planai taip pat bus testuojami ir treniruojami valstybės ginkluotos gynybos operacinio plano formate (...) Mano vizija yra gynybos principus pagrįsti paprastu modeliu: matau, susitelkiu ir kovoju“, – D. Šakalienė.
Stebi rusų pajėgų veiksmus: kiekvieną skrydį ir tankų pajudėjimą
Kalbėdama apie sąjungininkų palaikymą karo grėsmės Lietuvoje atveju, ministrė pabrėžė, kad NATO yra įsipareigojusi duoti atsaką priešui.
„Kartu su sąjungininkais stebime kiekvieną rusų tankų kolonų pajudėjimą, kiekvieną lėktuvo skrydį ar raketų paleidimą. Mes matome ir girdime, ką jie daro. Tai yra labai svarbu žinoti siekiant turėti ramų užtikrintumo jausmą, ne iliuzinę ramybę (...) Matome, ką jie daro ir tikrai ruošiamės viskam“, – aiškino D. Šakalienė.
„Atsiradus pavojui prie mūsų sienų, mūsų ir sąjungininkų pajėgos pagal sutartus planus telksis mūsų teritorijoje, taip siekiant atgrasyti priešą, o esant poreikiui ir duos atitinkamą atsaką. NATO vyriausiasis pajėgų Europoje vadas turi jam suteiktus įgaliojimus veikti, jeigu tokia grėsmė atsirastų. (...) Didžiausias iššūkis yra užtikrinti transatlantinę vienybę. Mažiau dramų, jokių skyrybų. Ta vienybė yra mums labai reikalinga, nepaisant jokių nesutarimų. Tam ir buvo skirta mano kelionė į JAV“, – detalizavo ji.
Ministrė: jeigu sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų, reiktų įvertinti galimybes koreguoti Konstituciją
Jeigu šalies sąjungininkai imsis realių sprendimų dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje, D. Šakalienė sako, jog reiktų įsivertinti galimybes atitinkamai koreguoti Konstituciją.
„Manome, kad vis tik reikia įvertinti galimybes dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 str. korekcijos galimybių, jeigu mūsų sąjungininkai siūlytų jau realius tam tikrus planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje ir peržiūrėti kitus įsipareigojimus“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Šakalienė.
Konstitucijos 137 str. numato, jog „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“.
Politikė pastebėjo, jog jokių konkrečių siūlymų iš sąjungininkų nėra. Tačiau, anot jos, Lietuva turi būti pasiruošusi, jeigu situacijai keičiantis būtų priimti atitinkami sprendimai.
„Konkrečių pasiūlymų iš sąjungininkų mes neturime, nes idėjos, kurios politiškai buvo išsakytos, jos niekaip nebuvo konkretizuotos. Mes manome, kad reikia būti pasirengus bet kokiems variantams. Todėl mano, kaip krašto apsaugos ministrės, pozicija, kad mes turėtume vis tik inicijuoti šio klausimo gilesnį aptarimą ir vertinimą“, – pažymėjo D. Šakalienė.
ELTA primena, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra užsiminęs, jog Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai galėtų veikti kaip atgrasymo priemonė visai Europa ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės.
Šakalienė artimiausiu metu žada regioninį sprendimą dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos
D. Šakalienė teigia, kad Lietuva artimiausiu metu ketina priimti sprendimą dėl pasitraukimo iš priešpėstines mines draudžiančios Otavos konvencijos. Pasak jos, planuojama, kad tai bus ir regioninis žingsnis.
„Labai greitai turėsime labai gerą rezultatą ir regioninį sprendimą dėl Otavos konvencijos. Manau, kad labai artimu metu galėsime paskelbti geras žinias“, – penktadienį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) surengtoje spaudos konferencijoje teigė D. Šakalienė.
„Artimu metu – tai aš kalbu ne apie mėnesius ir net ne apie savaites“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad sausį Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir pasiūlė pradėti pasitraukimo procedūras bei konsultacijas su sąjungininkais, Baltijos jūros šalimis.
Ministerija pažymi – jeigu Valstybės gynimo taryba (VGT) pritartų iniciatyvai, KAM siūlytų prezidentui teikti Seimui denonsuoti pastarąją konvenciją.
Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 m. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.