Kriminalinė drama, kokios Lietuvoje dar nebuvo: inscenizuota „Vilniaus brigados“ šulo mirtis

Tokių istorijų negalėtų sukurti net garsiausių visame pasaulyje gerai žinomų kriminalinių dramų autoriai – tiesiog niekam negalėtų kilti tokia mintis, kokios griebėsi ilgametis Vilniaus policijos informatorius. Žmogus, kuris gelbėdamas save nuo ilgų metų kalėjime, išdavė nerašytas kriminalinio pasaulio taisykles ir dėl savo gerovės liudijo prieš ne vieną žinomą nusikaltėlį, nors būtent su jais ir darė labai sunkius nusikaltimus.

Žmogus, kuriam nebuvo nieko švento – jis savo krikšto vaiko motinai, savo mylimosios geriausiai draugei, sugriovė gyvenimą: jaunai moteriai atėmė galimybę suvokti, kad žmogaus, kurį šios akyse kriminalinio pasaulio šulai šaltakraujiškai nužudė, iš tikrųjų nėra gyvo, nors šis ir buvo palaidotas, o apie šias laidotuves rašė kone visa Lietuvos žiniasklaida.

Jis atėmė viską, ką tik galėjo.

O ji net 5 metus laukė ir kiekvieną sekundę ruošėsi susitikimui. Tikėjo viskuo, ką jai sakė. Tikėjo, kad jos mylimasis yra gyvas ir slapta gyvena Izraelyje, nors šio kūną prie jos akių policijos darbuotojai ir ekspertai įvilko į lavonmaišį. Tikėjo, kad tai – tik gerai iš anksto surežisuotas spektaklis, kurio reikėjo kriminalinio pasaulio šulams.

Tikėjo, kad jos mylimasis, kuris yra buvęs „Vilniaus brigados“ vienas pagrindinių šulų ir ilgą laiką klusniai tarnavo šios grupuotės lyderiui Borisui Dekanidzei, yra gyvas, – juk iki šiol netyla kalbos, kad ir B. Dekanidzė kažkur užsienyje pasislėpęs gyvena, o ne buvo nušautas, nors ir buvo nuteistas mirties bausme, nors ir viešai buvo skelbiama, jog yra palaidotas Vilniuje.