Už tokį sprendimą ketvirtadienį vykusiame Seimo posėdyje pasisakė 72 parlamentarai. Nebuvo nei balsavusiųjų prieš, nei susilaikiusiųjų. Tiesa, opozicinės jėgos, norėdamos išreikšti protestą prieš „valdančiųjų diktatūrą“, balsavime nedalyvavo.
„Šis auditas visada buvo apie politinį turinį, apie politinį neutralumą turinyje. (...) Mano galva, neadekvatus spaudimas, neadekvatus dėmesys ir neadekvačios pajėgos yra skiriamos siekiant suvedinėti kažkokias buvusias sąskaitas ir bandyti visaip kaip visuomeninį transliuotoją paversti savo įrankiu. Tačiau, nuo to praloš Lietuva, Lietuvos žmonės ir demokratija“, – posėdžio metu kalbėjo opozicijai priklausantis liberalas Simonas Kairys.
„Kai opozicija šitaip puola ir gina, kyla klausimas, ar viskas yra visiškai efektyvu. (...) Manau, kad Lietuvos Seimas tikrai žengia istorinį sprendimą – nori pavesti Valstybės kontrolei, kad LRT auditas būtų atliktas“, – priešingą nuomonę turėjo šios iniciatyvos autorius, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Valstybės kontrolė turės atlikti valstybinį visuomeninio transliuotojo auditą, įvertinant 2021–2024 m. LRT veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“. Numatoma, kad patikrinimas turėtų būti atliktas iki lapkričio 3 dienos.
Nutarimo projekte taip pat pažymima, kad Seimas paveda Valstybės kontrolei atlikti auditą, siekdamas įvertinti, kaip LRT veikloje laikomasi „skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo ir kitų veiklos principų“.
Pastaroji audito iniciatyva Seimui buvo pateikta dar kovo mėnesį, siūlymą savo parašais parėmė pusė parlamentarų – 71 Seimo narys iš valdančiųjų frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės bei opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.
Visgi, opozicinės konservatorių ir liberalų frakcijos negailėjo kritikos audito iniciatyvai, tikindami, kad taip Seimas daro politinį spaudimą savarankiškai ir nepriklausomai Valstybės kontrolei.
Taip pat papildomų klausimų kilo paaiškėjus, jog naująja valstybės kontroliere teikiama dabartinė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Ji anksčiau teigė, jog skepsis dėl inicijuojamo LRT audito yra pavojingas, bei tikino, kad tapus valstybės kontroliere sieks užtikrinti, kad LRT patikrinimas būtų atliktas atsakingai.
Savo ruožtu LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra teigusi, kad Seimo inicijuojamas auditas gali turėti įtakos, iš esmės keičiant visuomeninio transliuotojo veiklos kryptį. Anot jos, parlamentarai nebeapsiriboja tik veiklos efektyvumo patikrinimu, tačiau Valstybės kontrolei formuluojama „užduotis įvertinti LRT misijos, finansavimo modelio, valdysenos tinkamumą“. Nepaisant to, ji pasitiki Valstybės kontrolės atsparumu politinei įtakai ir akcentuoja, kad su šia institucija bus bendradarbiaujama.
Kaip skelbta anksčiau, LRT auditas yra vienas iš valdančiosios „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Iš karto po rinkimų partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Visgi, gruodį šio patikrinimo imtis buvo pasiūlyta Valstybės kontrolei.
Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.
Klausimas įžiebė aistras Seimo salėje: dalis opozicijos paliko plenarinių posėdžių salę
Posėdžio metu iniciatyva pavesti Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) auditą įžiebė ginčus parlamento salėje. Konservatorių frakcijos atstovai ketino prašyti klausimą nukelti į kitą Seimo posėdį, tačiau posėdžiui pirmininkavusi socialdemokratė Orinta Leiputė, anot opozicijos atstovų, laiku nesuteikė jiems žodžio ir vietoje to leido pasisakyti valdančiosios koalicijos nariams.
Vakarinio posėdžio metu LRT audito klausimas buvo numatytas pirmuoju numeriu. Vis tik, dar nepradėjus jo svarstyti, „Nemuno aušros“ frakcijos narys Artūras Skardžius paprašė klausimui pusvalandžio pertraukos. Vis tik, netrukus O. Leiputei paskelbus klausimo svarstymą, „aušrietis“ pasitaisė – jam buvo suteikta teisė pasisakyti antrą kartą. Tačiau, kaip ir A. Skardžius, pasisakyti nuo šoninio mikrofono laukė ir pora konservatorių – Mindaugas Lingė bei Andrius Petrošius. Visgi, jiems pasisakyti leista tik po A. Skardžiaus.
„Kolega Skardžius ar Statutą pamiršo, ar ką – paprašė pertraukos per anksti ir tokiu būdu jis išnaudojo savo pasisakymą. Po to stovėjo kiti kolegos, kuriems jūs nesuteikėte žodžio. Ir dar suteikėte žodį tam, kuris, nežinodamas Statuto arba jį pamiršęs, padarė klaidą. Jūs elgiatės, visų pirma, nekorektiškai ir nelygiai visų Seimo narių atžvilgiu – leidžiate suklydusiam savo koalicijos partneriui ištaisyti savo klaidą. Mes šito dalyko šitaip nepaliksime. Esame opozicija, kuri vertina savo teises“, – posėdžio pirmininkę sudrausmino liberalas Eugenijus Gentvilas.
Tiesa, O. Leiputė teisinosi per ekraną nepastebėjusi prie šoninio mikrofono laukusio konservatoriaus M. Lingės.
„Suprantu, kad ne tik tais norite laužyti ir Statutą, ir nusistovėjusią tam tikrą Seimo pagarbą, jeigu iki šiol jos kažkokios buvo laikomasi. Tai dar ir tam tikrų replikų galime sulaukti – taip, ne visiems galbūt to ūgio duota tiek, kad būtų pastebimi. Bet aš prie šito mikrofono stovėjau pats pirmasis“, – dėstė M. Lingė.
„Jeigu jūs dabar nesuteiksite pirmajam paprašyti ir grįžti į procedūrą iš naujo (...) – opozicija bus priversta išeiti iš salės“, – įspėjo konservatorius, norėjęs prašyti atidėti LRT audito klausimą iki kito posėdžio.
„Jūs nedarykite klaidos. Jeigu jūs toliau tęsite posėdį ir bus balsuojama dėl LRT audito, tai bus labai rimtas pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl neišlaikytų procedūrų“, – pakartojo parlamentaras.
Vis tik, Seimas palaikė A. Skardžiaus siūlymą ir klausimą atidėjo tik pusvalandžiui.
Netrukus opozicinė konservatorių frakcija ėmė blokuoti daugumą kitų darbotvarkės klausimų – Audrius Petrošius prašė juos atidėti iki kito posėdžio.
Tačiau pristatant Finansinio tvarumo įstatymo projektą, socialdemokratas Martynas Katelynas užbėgo už akių – paprašė pusvalandžio pertraukos.
„Ponia Orinta, jūs puikiai matėte, kad Petrošius net nepasitraukė nuo mikrofono, bet jūs jį ignoravote ir suteikėte žodį gerbiamam Katelynui“, – dar kartą Seimo vicepirmininkę sudrausmino liberalas E. Gentvilas.
Po tokio O. Leiputės sprendimo suteikti teisę pasisakyti M. Katelynui, didžioji dalis opozicijos paliko Seimo posėdžių salę.
Konservatorių frakcijos seniūno M. Lingės teigimu, posėdyje vykę procesai rodo, kad valdantieji „piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi“ – neleido opozicijos nariams pasinaudoti Seimo statute numatytomis teisėmis.
„Kadangi yra svarstomas (klausimas – ELTA) ir apskritai prasidėjęs antidemokratinis procesas su LRT, tai diktatūrą įvedinėja ir valdantieji – absoliučiai selektyviai pasirinkdami, kam suteikti žodį ir kokiu atžvilgiu laikytis kokių procedūrų“, – palikęs Seimo plenarinių posėdžių salę žurnalistams sakė M. Lingė.
Jis nurodė, kad buvo prašoma perbalsuoti dėl pertraukos LRT audito klausimui.
„Valdantieji neatsižvelgė, neišgirdo, tai mes priėmėme sprendimą, kad tame nedalyvausime“, – pridūrė M. Lingė.
Nepaisant opozicijos boikoto, Seimas nutarė pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT auditą.