Remiantis „Edelman Trust Barometer“ duomenimis, net 74 proc. apklaustųjų teigia, kad rekomendacijos iš pažįstamų žmonių (pvz., šeimos ar draugų) yra vienas patikimiausių informacijos šaltinių priimant sprendimus apie produktus ar paslaugas. Be to, tyrimai rodo, kad darbuotojų turinys socialiniuose tinkluose gali pasiekti iki 8 kartų didesnę auditoriją nei oficialūs įmonės kanalai. Tad nenuostabu, kad ne viena įmonė imasi proaktyviai skatinti darbuotojų ambasadorystę. Tačiau rezultatai kartais nedžiugina ir didžiausiu iššūkiu tampa darbuotojų nenoras ambasadoriauti. Viena iš to priežasčių – darbuotojai paprasčiausiai nesididžiuoja savo darbdaviu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
IT bei finansų sektoriai: ne tokie laimingi, kaip įsivaizdavome?
„Prieš investuojant į ambasadorystės programas, pirmiausiai siūlyčiau pamatuoti tai – koks jūsų darbuotojų pasididžiavimas įmone. Didelė darbdavių klaida – įsivaizduoti, jog jeigu darbuotojams mokami dideli atlyginimai, sudarytos vienos geriausių sąlygų darbui, jie yra įsitraukę ir tikrai didžiuojasi savo įmone. O dar didesnė vadovų klaida yra pasitikėti pajautimu ar intuicija, kaip jaučiasi ir ko nori jų darbuotojai, nesiremiant duomenimis. Komfortas ir pasididžiavimas nėra tapatūs ir mūsų atliktas Nacionalinis visų dirbančiųjų tyrimas tai įrodo“, – tvirtina darbdavio konkurencingumą tiriančios bendrovės „WitMind“ direktorė Živilė Valeišienė.
Minėtasis „WitMind“ tyrimas rodo, jog telekomunikacijos ir IT bei bankų, finansų ir draudimo sektoriuose pasitenkinimas funkcinėmis ir emocinėmis naudomis yra pats aukščiausias iš visų šalies sektorių. O šių sektorių pasididžiavimas savo įmone siekia rinkos vidurkius, bet jų ženkliai neviršija.
„Rodikliai, prilygstantys rinkos vidurkiui, vertintini kaip žemi. Be to, funkcinių ir emocinių naudų pirmūnų didžiavimosi indeksai rodo, kad jų darbuotojai didžiuojasi ne įmonės kultūra, pagarba darbuotojais ar lyderystės kokybe, o įmonės rezultatais, reputacija. Ir nors šie faktoriai yra svarbūs, tokie rezultatai parodo, kad įmonės kultūra neturi išskirtinumo darbuotojų akyse. Neturintys vertybinių išskirtinumų darbdaviai nepasieks reikiamų rezultatų ir kurdami ambasadorystės programas. Be to, čia slypi ir didesnės rizikos: pirmiausiai, tokie darbuotojai mažiau stengiasi ir dažniau yra linkę atlikti tik tiek, kiek būtina. Nemažiau svarbu ir tai, jog įmone nesididžiuojantys darbuotojai yra išlaikomi atlyginimais ir gerovės paketais, o tai reiškia, kad gavę geresnį pasiūlymą, jie įmonę gali palikti be didelių dvejonių“, – dėsto „WitMind“ direktorė.
Norintiems suprasti savo darbuotojų didžiavimąsi įmone ir potencialą vystant darbuotojų ambasadorystę, Ž. Valeišienė siūlo remtis duomenimis: „Mūsų tyrimas, apklausus konkrečios įmonės darbuotojus, leidžia pasilyginti su sektoriaus bei rinkos vidurkiais ir suprasti, kur yra jūsų silpnosios įmonės bei jos konkurentų pusės ir kaip investuoti tikslingai. Laikai, kai buvo manoma, kad darbuotojams užtenka tik geros algos, papildomo sveikatos draudimo ar stalo futbolo, praėjo. Žmonės ieško prasmės. O ar jie ją suranda darbe atsakyti gali tik duomenys“.
Kritinė klaida – spausti darbuotojus
Tuo tarpu „Ambasadorių Akademijos“ įkūrėja, darbuotojų ambasadorystės ir asmeninio prekės ženklo ekspertė Olga Kairienė pasakoja, kad rinkodaros bei komunikacijos specialistai puikiai žino darbuotojų ambasadorystės naudą. Juk ambasadorystė gali padėti sumažinti rinkodaros išlaidas: darbuotojų kuriamas ir dalijamas turinys organiškai didina įmonės pasiekiamumą, mažindamas poreikį investuoti į mokamą reklamą. Be to, darbuotojai suteikia įmonei „žmogišką veidą“, parodydami, apie ką jie mąsto, ką daro ir kuo gyvena, taip skatindami potencialių klientų ir talentų pasitikėjimą. Teigiami darbuotojų pasakojimai taip pat padeda kurti patrauklų darbdavio įvaizdį, kuris pritraukia naujus talentus ir padeda išlaikyti esamus darbuotojus. Be to, autentiškos darbuotojų rekomendacijos ir jų atstovaujamos vertybės gali tiesiogiai paveikti klientų pasitikėjimą įmone ir skatinti pardavimus bei verslo plėtrą.
O. Kairienė taip pat pabrėžia duomenų svarbą: svarbu teisingai pamatuoti ar jau įgyvendinta ar įgyvendinama ambasadorystės programa yra sėkminga. „Būdų yra ne vienas. Programos sėkmę galima įvertinti pagal socialinių tinklų įsitraukimą, darbuotojų sukurtų ar pasidalintų įrašų pasiekiamumą, naujų sekėjų skaičių, ambasadorių, įrašų skaičius. Taip pat per kandidatuojančių skaičių ar net naujus verslo kontaktus“.
Pasak jos, sėkmingai programai svarbi turinio kokybė ir nuoseklumas. Be to, darbuotojams turėtų būti suteikiama prieiga prie mokymų, aprėpiančių prekės ženklo kūrimą, komunikaciją socialiniuose tinkluose, vizualinio turinio kūrimą, aiškias komunikacijos gaires ir kita. Tačiau svarbiausia – darbuotojų nespausti.
„Kai darbuotojai jaučia spaudimą tapti ambasadoriais, o ne įsitraukia natūraliai, tai gali sukelti pasipriešinimą ir sumažinti autentiškumą. Ambasadorystė turi būti savanoriška ir atitikti darbuotojų vertybes. Mano patirtis rodo, kad sėkminga darbuotojų ambasadorystė remiasi laisve, pasitikėjimu ir įsitraukimu“, – priduria O. Kairienė.