Viena įsisiurbusi erkė gali kainuoti gyvybę
„PetCity“ Klaipėda klinikos gydytoja Aurėja Stanislovaitytė atkreipia dėmesį, kad šiais metais erkės išliko aktyvios net ir žiemos periodu, o tai lėmė nepakankamai žema oro temperatūra: „Erkių aktyvumas stipriai sumažėja esant -5 laipsnių temperatūrai, tačiau kai kurios erkių rūšys gali išgyventi net esant -10 laipsnių. Praktikoje erkių pernešamos ligos pasitaiko ir esant kalendorinei žiemai.“ Tad neramina tai, kad augintinių savininkai dažnai pamiršta naudoti apsaugą nuo erkių pasibaigus vasarai, galvodami, kad erkės tampa nebeaktyvios.
Kadangi Lietuvoje žiemos kasmet vis labiau primena ankstyvą pavasarį, o ne žvarbų metų laiką, drąsiai galima teigti, kad apsauga nuo šių parazitų augintinių šeimininkai turėtų rūpintis ne tik atšilus orams, bet ir visais kitais metų laikais. Priešingu atveju, galima susidurti su itin skaudžiomis pasekmėmis – pavojingomis ligomis.
„Dažniausia erkių pernešama liga, diagnozuojama šunims, – babeziozė. Tai yra pirmuonio Babesia spp., ardančio raudonuosius kraujo kūnelius, sukeliama liga. Pirmieji simptomai paprastai pasireiškia iki 2-iejų savaičių po erkės įsisiurbimo. Šuo tampa vangus, praranda apetitą, šlapimas tampa tamsus, gali atsirasti galinių kojų silpnumas. Atlikus klinikinę apžiūrą stebimos balkšvos gleivinės, dehidratacija, karščiavimas. Rečiau pasitaikančios, tačiau nemažiau pavojingos, bakterijų sukeliamos ligos – anaplazmozė, erlichiozė bei boreliozė (Laimo liga). Katėms erkių pernešamos ligos pasitaiko labai retai, tačiau apsisaugoti nuo jų vis tiek vertėtų“, – pastebi A. Stanislovaitytė.
Gyvūnui užsikrėtus minėtomis ligomis, aiškina veterinarijos gydytoja, reikėtų reaguoti žaibiškai.
„Laiku nenustačius erkių platinamos ligos ir nepradėjus gydymo, gali kilti pavojus gyvūno gyvybei. Pastebėjus simptomus, reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Išgyvenamumas labai priklauso nuo to, kaip bus pažengusi liga gyvūnui atvykus į kliniką. Labai jauni ir senyvo amžiaus gyvūnai, taip pat gyvūnai, turintys gretutinių ligų, gali sirgti sunkiau arba gydymas gali jau nepadėti, todėl svarbu naudoti prevencines priemones“, – sako ji.
Gyvūno gydymas, aiškina pašnekovė, priklauso nuo ligos ir gyvūno būklės.
„Diagnozavus užsikrėtimą pirmuonimi Babesia spp. yra naudojamas „priešnuodis“ prieš šį pirmuonį, kurio injekcija pakartojama po 14 d. Nustačius anaplazmozę, erlichiozę ar Laimo ligą yra skiriamas antibiotikų kursas bent 21 d. Prie šių medikamentų gali būti naudojami papildomi vaistai, papildai, lašinės infuzijos, priklausomai nuo augintinio būklės ir rodomų simptomų. Ypač sunkiais atvejais gali reikėti atlikti kraujo perpylimą“, – pasakoja veterinarijos gydytoja.
Augintinių šeimininkus vis dar persekioja įvairūs mitai
Pasiteiravus, kokios yra pagrindinės prevencinės priemonės nuo erkių ir ar yra didelis skirtumas tarp specialių antkaklių, lašiukų ar tablečių, gydytoja pabrėžia, kad efektyviausia priemone laikomos tabletės: „Kadangi taip užtikrinamas pilnas medžiagos įsisavinimas. Lašiukai ir antkaklis taip pat yra efektyvūs, jei yra naudojami teisingai. Lašiukai turi būti užlašinami tiesiai ant odos, o ne ant kailio, taip pat 3 dienos prieš ir po lašų užlašinimo gyvūnas negali būti maudomas. Antkaklis turi nuolat turėti kontaktą su oda. Svarbu pabrėžti, kad apsaugos priemonės turi būti cheminio pagrindo, augalinio pagrindo preparatai gali būti tik kaip papildoma priemonė. Tinkamiausią priemonę, atsižvelgiant į augintinio rūšį, svorį, veislę bei individualius poreikius, padės išsirinkti veterinarijos gydytojas.“
Tačiau, nuogąstauja gydytoja, augintinių šeimininkus preparatai nuo ektoparazitų neretai atbaido, nes galvoje kirba klaidingi įsitikinimai, kad šios priemonės kenkia gyvūno sveikatai.
„Vis dar vyrauja mitas, kad preparatai nuo ektoparazitų, o ypač tabletės, labai kenkia augintinio kepenims. Noriu pabrėžti, kad jei gyvūnas yra sveikas ir neturi gretutinių ligų, preparatai apsaugai nuo erkių yra visiškai saugūs. Taip pat pastebima, kad savininkai suduoda netinkamą dozę preparato, pavyzdžiui augintiniui, sveriančiam 2 kg, tabletę, skirtą gyvūnui 2–4 kg, padalina per pusę. Taip daryti negalima, nes apsauga bus neveiksminga. Taip pat pasitaiko ir preparato aplikavimo klaidų, pvz., lašiukai užlašinami ant gyvūno kojų, tuomet gyvūnas juos nusilaižo, arba antkaklis uždedamas per laisvai ir nekontaktuoja su oda“, – aiškina A. Stanislovaitytė.
Negana to, dar vis galima sutikti viešumoje sklandantį mitą, kad augintinius puolančios erkės yra nepavojingos žmonėms. Tai, sako gydytoja, yra netiesa, o dėl šios priežasties prevencinės priemonės nuo ektoparazitų tikrai yra būtinos: „Ant augintinio rastos erkės gali būti pavojingos ir žmogui, todėl svarbu nuolatos naudoti tinkamą apsaugą nuo ektoparazitų.“
Pavojingos ne tik erkės, bet ir šaltas pavasaris ar meilės nuotykiai
Deja, tačiau žiemai traukiantis iš kiemo už kampo tyko ne tik erkės, bet ir kiti pavojai. Pavyzdžiui, staigūs oro temperatūrų pokyčiai.
„Dažnai matome peršalusius šunis ir kates, kurių šeimininkai galvoja, kad jei jau pavasaris, tai galima daugiau laiko praleisti lauke. Deja, bet kaip ir žmonėms, augintiniams staigus šaltis gali sukelti kvėpavimo takų ligas, šlapimo pūslės uždegimus ar net sąnarių uždegimą, ypač vyresnio amžiaus gyvūnams“, – anksčiau „Delfi“ siųstame pranešime žiniasklaidai perspėjo Šiaulių veterinarijos centro vadovas Mindaugas Babickas.
Pasak garsaus veterinarijos imunologo Ronaldo D. Schultzo, „gyvūnų organizmas susiduria su tūkstančiais bakterijų ir virusų kasdien – stiprus imunitetas yra geriausia apsauga nuo infekcijų“. Jo tyrimai rodo, kad subalansuota mityba ir reguliarūs sveikatos patikrinimai gali sumažinti infekcinių ligų riziką net 40 proc.
Dar vienas pavojus – ruja. Pavasaris – metas, kai ne tik gamta bunda, bet ir šunys bei katės pradeda savo inkstinktyvines „meilės paieškas“.
„Kiekvieną pavasarį turime daugybę atvejų, kai šeimininkai staiga supranta, kad jų katė laukiasi. Dažniausiai tai baigiasi skubiais sprendimais, kuriais galima pasirūpinti iš anksto – sterilizacija yra pats efektyviausias būdas išvengti šių problemų“, – aiškina M. Babickas. 2013 m. Journal of Veterinary Science paskelbtame tyrime nustatyta, kad sterilizuotos katės vidutiniškai gyvena 39 proc. ilgiau nei nesterilizuotos, nes jų organizmas nesusiduria su hormonų sukeliamomis ligomis ir infekcijomis.
Kad pavasario džiaugsmai neapkarstų, Mindaugas Babickas pataria šeimininkams tinkamai ruoštis iš anksto: „Pavasaris augintiniams – tai tarsi naujų nuotykių sezonas, bet kaip ir kiekvienam nuotykiui, reikia pasiruošti. Jūsų gyvūnas nežino apie erkių pavojų ar tai, kad rytojaus rytas gali būti šaltesnis nei šiandien. Tad už jų saugumą esame atsakingi mes, šeimininkai“, – tikina M. Babickas.