Gyvūnų poreikiai nuo žmonių skiriasi
Pasiteiravus pašnekovės, kuo skiriasi žmonių ir augintinių mityba, ši skuba pastebėti, kad mityba skiriasi net priklausomai nuo gyvūno rūšies – kiekvienas minta skirtingu maistu. Pavyzdžiui, skiriasi net šunų ar kačių poreikiai – šuo daugiau yra visaėdis, o katė – mėsėdė. O žmonių mityba gyvūnams tikrai netinkama.
„Mes naudojame daug prieskonių įvairių, kad pagardintume maistą, o gyvūnams dauguma tų prieskonių yra arba nereikalingi, arba gali netgi būti toksiški – druska, pipirai, česnakai, svogūnai ir panašūs dalykai. Tai čia yra pirmas dalykas, dėl ko nerekomenduojama duoti nuo stalo maisto likučių gyvūnui – tiesiog dėl tų medžiagų, kurių jiems nereikia gauti“, – aiškina veterinarijos gydytoja.
Tačiau augintiniai į žmones yra panašūs tuo, kad kasdien turi gauti tam tikrą kiekį maisto medžiagų, kurios privalomos sveikatai palaikyti.
„Raciono prasme, tai labai panašiai, kaip mums – baltymai, riebalai, angliavandeniai. Šioje vietoje niekas nesisiskiria, tik skiriasi tai, kad jie turėtų gauti labai daug baltymų. Šuo turėtų gauti mažiau negu katė, bet vėlgi – turėtų gauti pakankamai. Na, ir tada lieka riebalų ir angliavandenių poreikis. Jis realiai atsiranda pagal tai, kiek gyvūnas juda ir kaip jis gyvena, kaip ir su žmonėmis – jeigu aktyvus, reikia daugiau, jeigu mažiau aktyvus – reikia mažiau“, – sako M. Vasaitytė.
Pašnekovė pažymi, kad priešingai nei žmonės, gyvūnai visą gyvenimą gali valgyti tą patį pašarą – nebūtina ieškoti įvairių maisto tiek skonių, tiek konsistencijos alternatyvų, kad augintinis gautų įvairovę.
„Šunims ir katėms, skonio prasme, viskas yra tvarkoje – jie gali valgyti [visada tą patį maistą, aut. past.], jeigu tai yra subalansuotas maistas. Tai reiškia, paruoštas geros kokybės pašaras – gali būti BARF mitybos, gali būti sausi maistai ar tie patys šlapi maistai. Tikrai gali valgyti visą laiką, be sustojimo. Ar šlapią, ar sausą, ar mėsą – čia priklauso nuo gyvūno preferencijos.
Jeigu mes jam parodėme šlapią maistą, tai tikėtina, kad neišvengsime karts nuo karto to pašaro pasiprašymų. Yra ir gyvūnų, kuriems kol neįdėsite kažko skanesnio, tol jie atsisakys. Iš vienos pusės, viskas yra tvarkoje, jie gali taip valgyti, jeigu tai nesukelia virškinamojo trakto ar kitokių organizmo reakcijų – alergijų, netoleravimo. Jeigu kelia, tada reikėtų koreguoti, kaip mes juos šeriame, bet jeigu valgo, jaučiasi gerai, profilaktiniai kraujo tyrimai yra geri, tai reiškia, kad tokia mityba tinka gyvūnui“, – aiškina specialistė.
Jei gyvūnui maistas netinka, kaip minėjo pašnekovė, gali atsirasti nerimą keliančių ženklų. Pavyzdžiui, alergija. Tokiu atveju, sako M. Vasaitytė, šeimininkai pastebi bėrimus, stiprų ausų niežulį, ausų uždegimą, pėdučių paraudimą, vėmimą, viduriavimą. O štai maisto netoleravimas – dažniausiai yra lėtinio pobūdžio sutrikimas.
„Tarkime, karts nuo karto gyvūnas pavemia, karts nuo karto išmatos minkštesnės, čepsi, gal truputį kasosi ir ta būklė dažniausiai blogėja su laiku. Tarkime, pradėjus duoti netinkamą maistą gali pasireikšti per kelias dienas, bet gali netoleravimo reakcijos išsivystyti ir per metus laiko“, – sako ji ir primena, kad gyvūnui karts nuo karto kasytis yra normalu ir tai neturėtų sukelti rūpesčių – apytiksliai iki 10 kartų per dieną.
RAW ir BARF mityba – tik turint pakankamai žinių
Augintinius populiaru šerti ir remiantis RAW ar BARF dietomis. Tačiau čia veterinarijos gydytoja skeptiška – ne visiems pakanka žinių, kaip tinkamai šią mitybą subalansuoti.
„RAW mityba yra grynai žalios mėsos mityba, BARF yra žalios mėsos ir kažko papildomai. Kaip minėjau, katė yra mėsėdė, tai ji iš esmės galėtų valgyti vien RAW mitybos maistą, bet jeigu žmonės šeria tik mėsa, tai tada turėtų atsižvelgti, kad kartais reikėtų duoti kokio kumpio gabalą, kartais širdį, kartais inkstus, ir dažniausiai reikėtų papildomų vitaminų – omega, gali būti taurino papildai, kažkas papildomo pridedama.
Jeigu BARF mityba, tai ji yra mišri, labiau rekomenduojama šunims ir šiek tiek katėms, nes tik žalia mėsa šeriant yra tam tikros rizikos – žmogus turi arba labai gerai pasiskaityti, arba rasti tikrai gerą mitybos specialistą, kuris pakonsultuotų, ko pridėti. BARF mitybos produktų irgi yra jau paruoštų, juos galima įsigyti arba galima patiems gaminti, verdant papildomai daržoves, kruopas, pridedant uogytes – braškes, šilauoges ir t. t.“ – pasakoja ji.
Ką daryti, jei augintinis laka per mažai vandens?
Pasiteiravus, o ka daryti, jei rodos, kad gyvūnas laka per mažai vandens, veterinarijos gydytoja sako, kad taip kartais nutinka dėl kelių priežasčių. Viena jų gali būti ir minėta RAW mityba.
„Kas valgo žalią mėsą arba daugiau visokių paštetų, gauna tiek vandens iš to produkto, kad jiems papildomai vandens nereikia. Tai dažniausiai ir nereikia ir papildomai niekaip skatinti lakti, nebent gyvūnas turi kažkokių ligų, kurių metu reikia, kad gyvūnas suvartotų daugiau vandens. O tokiais atvejais yra keletas gudrybių. Pavyzdžiui, egzistuoja papildai, kurie yra labai skanūs, juos galima įspausti į vandenį, o paviršiuje pasidaro tokia riebalo plėvelė, kuri gyvūnui labiau kvepia, jis labiau nori lakti. Tada tikrai daug kam veikia fontanėliai, vienas iš būdų yra atsukti kraną.
Bet tikrai labai retai reikia skatinti gyvūną lakti. Jeigu gyvūnas valgo sausą maistą, tai skaičiuojame, kad kilogramą sveriantis gyvūnas turėtų išgerti apie 50 mililitrų per parą, tai 10 kg šuo turėtų išgerti apie pusę litro. Tai skamba kaip labai gausus kiekis, dažniausiai tiek šunys tikrai neišgeria, bet jeigu būtų nepakankamas skysčių kiekis, tai pastebėtume tam tikrus dehidratacijos požymius – kailis pradėtų labiau slinkti, taptų sausesnis, pleiskanotų“, – aiškina specialistė.
Kaulams ir pienui – griežtai ne
Pasiteiravus, kokias klaidas augintinių šeimininkai daro, pašnekovė pastebi, kad anksčiau ji būdavo labai pikta ir skeptiška, kai kalba pasisukdavo apie gyvūnų lepinimą maistu nuo stalo. Tačiau, sako ji, dažnai tai, ką duoda žmogus savo gyvūnui, – nėra labai blogai.
„Pavyzdžiui, agurko gabaliuką, morkos gabaliuką, duonos gabaliuką. Nėra labai blogai, bet tik kas yra liūdniausia, kad šuniui tai yra nereikalinga – mes duodame tik dėl savo poreikio, nes gyvūnas labai žiūri į mus ir labai laukia bei nori. Tai jeigu nėra labai prieskoningi tie produktai, tai nebus labai blogos reakcijos. Bet yra žmonių, kurie nežino, kad kai kurie produktai yra toksiški, kaip tarkime vynuogės, ir reguliariai jas duoda, o tai gyvūnui gali sukelti labai daug žalos. Arba kaulas, kuris lieka po mėsos valgymo. Kaulai ir pienas yra visiškai iš animacinių filmukų likęs įsitikinimas, kad juos reikia gyvūnui duoti.
Gyvūnai netoleruoja laktozės, kuri yra piene, bet šeimininkai man sako: tai duosime pieną be laktozės… Ir karvės pieno jiems nereikia, nereikia to papildomo riebalo, visko jiems pakanka pašare. O kaulai visais laikais sukelia labai daug problemų, stringa stemplėje, skrandyje… Lengviausias dalykas, jeigu jie tik strigtų, bet jų sukramtyta masė tampa labai kieta, kurią po to sunku pašalinti iš žarnyno, ir tai tikrai sukelia daug žalos ir traumų“, – aiškina veterinarijos gydytoja.