„Viskas prasidėjo gal prieš mėnesį, kai vyras pastebėjo, kad ankščiau mielai lauke į ilgus pasivaikščiojimus keliaudavusi Glorija tapo pasyvi, labai greitai pavargdavo, o galiausiai ir visai nebenorėjo eiti į lauką“, – pasakoja Gintarė ir sako, kad iš karto nukeliavo į veterinarijos kliniką, kur mažajai buvo nustatytas peršalimas ir paskirti vitaminai bei priešuždegiminiai leidžiami vaistai.
„Namuose po tuos du švirkštus ir leidau, bet mačiau, kad nors ir geriau, visai gerai šuo toli gražu nesijaučia, tad vaistų vartojimas, pasitarus su gydytojais, buvo dar pratęstas. Tada Glorija pradėjo ne tik mažai vaikščioti, bet ir šlubuoti – tai viena, tai kita koja. Vėl skubus vizitas į veterinarijos klinikas: narkozė, rentgenas, kraujo tyrimai. Viskas normos ribose. Toliau tęsiame gydymą leidžiamais vaistais.
Tiesa, kol Glorija dar miegojo, gydytoja atbėgusi paprašė leidimo uždeginti burnoje rastą pūlinį. Žinoma, sutikau. Atnešusi šuniuką, gydytoja užsiminė, kad išrovė dar tris dantis, nes jie buvo uždegiminiai. Paklausiau, ar nereikėtų susitvarkyti šios problemos, nes problematiški, anot jos, buvo ir kiti dantys. Gydytoja atsakė, kad tai nėra prioritetas“, – pasakoja šuns šeimininkė. Vaistai Glorijai nuo peršalimo, pavadintu neuralgija, namuose buvo leidžiami ir toliau, kol galiausiai net ir juos vartojant mažylei darėsi vis blogiau ir blogiau. Tada įvyko lemtingas pokalbis su gydytoja, po kurio visą šeimą apėmė slogios nuotaikos.
Šuo buvo pasmerktas mirčiai
Glorijos būklei negerėjant, šeimininkai dar kartą apsilankė klinikoje. Čia gydytoja pasakė, kad nebetikslinga tęsti vaistų injekcijų, nes tai nepadeda. Buvo padaryta išvada, kad šuns smegenų skystis tinkamai nenuteka, todėl tai jau yra neurologinės problemos, kurios, deja, niekaip negydomos. Šuo geso tiesiog akyse: vis dar ėdė, glaustėsi prie šeimininkų, tačiau sunkiai judėjo ir matėsi, kad serga.
„Buvo labai sunku matyti tokią savo numylėtinę, o gydytojos, kuri visą laiką stebėjo ir gydė Gloriją, verdiktas mane kone išvertė iš kojų. Per nepilną mėnesį šunį sunaikins kažkokio skysčio nepratekėjimas. Diagnozės, kuri nesirėmė jokiais faktais, patvirtinimui reikėjo atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, o gavus patvirtinimą, šunį humaniškai užmigdyti, kad nesikankintų. Bet čia kilo dilema – dėl prieš tai naudotų vaistų nebuvo galima atlikti magnetinio rezonanso anksčiau nei po trijų savaičių, o aš mačiau, kad mano šuo nė trijų dienų nebeišgyvens. Kad ir kaip buvo sunku, bet mintyse apsisprendžiau – nebeleisiu jai kankintis ir morališkai paruošiau šeimyną, kad su Glorija mums liko tik kelios dienos. Vaikams šokas, ašaros, visi laikome ją apsikabinę, nešiojame ant rankų“, – skausmingas šeimos akimirkas prisimena vilnietė.
Ji sako, kad tą naktį negalėjusi užmigti ir staiga prisiminė, kaip pažįstama osteopatė Greta padėjo pamiršti apie labradorės turėtas šlapimo nelaikymo bėdas.
„Pagalvojau, kad blogiau tikrai nebus ir parašiau Gretai. Ji iš karto suprato situacijos rimtumą ir nors tą dieną jai buvo mokymai, moteris paaukojo savo pietų pertrauką ir tiesiog mašinoje apžiūrėjo mano šunį. Ji jautė, kad kitų bėdų nėra: problema, anot jos, buvo Glorijos dantys. Tad Greta pati paskambino veterinarijos gydytojai šunų odontologei Ernestai Vercinskaitei ir ji sutiko mane su Glorija priimti po dviejų valandų, nors vėliau sužinojau, kad jos darbo grafikas buvo visiškai užpildytas.
Ernesta yra vienintelė Lietuvoje sertifikuota šunų odontologė, o aš atvirai pasakius, net nežinojau, kad tokių būna ir mums pas ją nuvykus, specialistė užtruko vos kelias minutes. Apžiūrėjusi Glorijos dantis, pasikonsultavo su neurologu ir abu nutarė, kad visos bėdos dėl dantų. Buvo padaryta išvada, kad neurologijos nėra ir šuns kankinti ilgesne nei būtina narkoze nereikia, pakaks išoperuoti sugedusius dantis. Buvo paskirti antibiotikai ir skubi operacija po keturių dienų, kurios metu turėjo būti pašalinti stipriai periodonto ligos pažeisti dantys“, – pasakoja šuns šeimininkė.
Stebuklas, kuris įvyko
„Atvirai, netikėjau, kad tiek problemų turintis šuo, staiga po dantų sutvarkymo stebuklingai atsigaus, juolab, kad kojų skausmas irgi kišo mintis apie neurologiją. Bet, ar dėl savo augintinių nepadarytume visko?“ – retoriškai klausia moteris.
Ji prisimena dienas iki operacijos gyvenusi it rūke: „Sušerdavau savo pupai antibiotikus, tada vaistus nuo skausmo ir laukėme, kas bus. O buvo taip: atlikus rentgeno nuotraukas, operacijos metu mano šuniui buvo pašalinta 17 dantų. Neįsivaizduojamas skaičius – 17! Dantys buvo apėję akmenimis, stipriai pažeisti periodonto ligos. Kodėl nepastebėjau tokio dalyko? Nes, kai „lįsdavau“ Glorijai į burną, jai nepatikdavo, tad... nebelindau ir pražiūrėjau šitokią bėdą.
Kita vertus, vis dar nežinojau, ar po operacijos jai pagerės, tad, kai kitą rytą ji tiesiog atsistojo ir po truputį, bet remdamasi visomis keturiomis kojomis, nuėjo palakti vandens, pradėjau tikėti, kad viskas gali būti gerai. O toliau viskas buvo kaip iš pačios gražiausios pasakos – mano Glorija sveiko akyse ir net ne dienomis ar valandomis, o minutėmis – nuolat rašiau ir siunčiau nuotraukas mūsų dantukų fėjai Ernestai, o ji – diena ar vakaras, savaitgalis ar darbo diena – man iš karto atrašydavo. Ji visada palaikė, drąsino, pati rašė ir klausė, kaip jaučiasi Glorija, kaip reaguoja į jos paskirtus vaistus. Ji išgelbėjo mano šeimos numylėtinės gyvybę tiesiogine ta žodžio prasme, nes dar diena ar dvi ir būtume ją užmigdę, dėl neegzistavusios neurologinės ligos. Tačiau tai buvo tik, o gal geriau sakyti NET dantys, kurie, pasirodo, gali sukelti štai tiek nemalonumų“, – stebisi Gintarė.
Šunų dantų ligos labai dažnos
„Glorijos situacija, kuomet buvo tik dienų klausimas, ar šuo išgyvens, dar kartą parodo, kad būtina rūpintis mūsų augintinių dantų higiena. Taip pat reikėtų pasikonsultuoti su kelių sričių specialistais, nes tai tikrai nėra perteklinis dėmesys augintiniui. Po operacijos atidžiai ją stebėjau, nuolat gaudavau šeimininkės žinutes apie gerėjančią jos būklę ir mane džiugina, kad pavyko laiku pastebėti problemą bei teisingai viską padaryti“, – pasakoja šunų odontologė.
Ji sako, jog dažnai šeimininkai atvykę pas ją sako net nepagalvoję apie dantų ligas, nes šuo nenustojo ėsti, gerti, tačiau skaudami dantys, anot gydytojos, tikrai nėra priežastis, dėl kurios gyvūnėlis nustos ėsti.
„Jam juk ne skrandį ar žarnyną skauda, o dantis, tad jis ras būdų pasimaitinti, nes jaučia alkį. Todėl dantų ligos labai dažnai būna įsisenėjusios, nes šeimininkai vengia atverti savo augintinių burnas ir atidžiai apžiūrėti dantis. Nereikėtų nieko bijoti, nes šuniui tikrai neskauda, kai apžiūrite jo dantis, o jei tai darote nuo mažumės, tai ir tokios apžiūros tampa rutina“, – sako gydytoja E. Vercinskaitė.
Ji pasakoja nuo vaikystės žinojusi, kad bus veterinarė, savo tikslo siekė atkakliai ir tapo vienintelė šios siauros srities – odontologijos atstovė. Ernesta sako darbo turinti visą parą, nes niekuomet neatsisakys padėti šuniui, kuris jaučia skausmą.
„Ne kartą ir ne du „kilau“ nuo švenčių stalo ir važiavau gydyti savo pacientų – joks gyvūnas neturi kentėti skausmo ir tai yra mano credo. Tokios istorijos kaip Glorijos, kuri net ir po 17 išrautų dantų kuo puikiausiai maitinasi sausu maistu kaip ir anksčiau, yra aktyvi ir vėl vadovauja namuose, įprasmina mano darbą, į kurį žiūriu kaip į savo pašaukimą“, – šypsosi gydytoja ir vėl nuskuba klinikos koridoriais – atvyko naujas pacientas.