Katės nuo seno buvo ypatingos namų augintinės, šlovintos religijoje, mene ir literatūroje. Knygoje nagrinėjamas glaudus žmogaus ryšys su katėmis, pateikiamos įdomios įžvalgos apie kačių evoliuciją ir jų prijaukinimo istoriją. Svarbi knygos dalis – gausūs praktiniai patarimai, apimantys pasiruošimą naujam augintiniui, tinkamą priežiūrą ir mitybą, kiekvienos veislės elgsenos ypatumus.

Šis išsamus ir specialistų komandos parašytas vadovas bus vertingas informacijos šaltinis visiems, siekiantiems geriau pažinti kačių pasaulį.

Leidykla „Briedis“ yra išleidusi ir šios serijos enciklopediją apie šunis.

Knygą iš anglų kalbos vertė Loreta Hoffmann.

„Katės. Enciklopedija“

Ištrauka iš knygos

MENAS SUPRASTI KATES

Naminės bei sulaukėjusios katės gali socializuotis – sugyventi drauge, bet medžioja jos vienos, kaip ir jų protėviai. Šie gyvūnai išvystė subtilią ir sudėtingą elgsenos bei bendravimo metodiką, bet jų siunčiami signalai neretai išmuša jų žmones iš vėžių. Visgi tam tikrus kačių bendravimo signalus galima išmokti tinkamai interpretuoti.

MIMIKA IR KŪNO KALBA

Katės duos jums ženklus ausimis, uodega, ūsais ir akimis. Ausys ir ūsai dažniausiai veikia kartu. Paprastai, kai kačių ausys stačios ir nukreiptos pirmyn, o ūsai styro į priekį arba šonus, tai rodo, kad katė budri ir susidomėjusi. Jeigu ji nusuka ausis atgal ir priglaudžia prie galvos, o ūsai nukrypsta pirmyn, katė jaučia agresiją. Jei ausys nusuktos į šonus, o ūsai prispausti prie žandų, vadinasi, katė išsigandusi.

Katės nemėgsta akių kontakto, todėl katė dažniausiai įsitaisys kambaryje prie to, kuris nekreipia į ją dėmesio: tai reikia suprasti kaip draugiškumo išraišką. Kai katė pripras prie kambaryje esančių žmonių, akių kontaktas ją baugins mažiau. Išplėsti vyzdžiai gali rodyti susidomėjimą ir susijaudinimą arba baimę ir agresiją, tad šį signalą galima suprasti stebint kitus katės siunčiamus ženklus.

KŪNO POZA

Savo kūno povyza katė jums gali pasakyti vieną iš dviejų dalykų: „nešdinkis“ arba „prieik“. Jei katė atsigulė, tupi atsipalaidavusi arba prieina, vadinasi, ji neprieštarauja pabendrauti. Gulinti ant nugaros pilvu aukštyn katė nėra nuolankiai paklusni, kaip būtų šuo. Tai dažniausiai yra kovos padėtis, leidžianti katei panaudoti visus nagus ir dantis. Jei aukštielninka gulinti katė ritinėjasi nuo šono ant šono, galite tikėtis, kad ji mielai pažaistų, bet net ir tada venkite pernelyg intensyviai liesti jos pilvuką, nes galite paragauti nagų ar dantų. Dar vienas žaismingai nusiteikusios katės požymis – pasturgalio „vizginimas“, užpakalinėmis kojomis įsisprendus į grindis. Jeigu katė šliaužia pilvu, dairydamasi į šalis arba uodega apvijusi kūną – ji laukia galimybės sprukti, pašokti arba pulti.

UOSLĖ IR LYTĖJIMAS

Kačių uoslė ypač jautri; savo šlapimu ir specialių liaukų išskiriamais kvapais jos žymi teritoriją ir palieka žinutes kitoms katėms. Jos trinasi galva vietose, kur jaučiasi saugios bei atsipalaidavusios, ir purškia šlapimą ten, kur junta pavojų. Nekastruoti katinai šlapimu įspėja kitas kates apie savo buvimą, gąsdina galimus konkurentus ir informuoja apie pasiruošimą poruotis. Jeigu šlapimu žymisi kastruotas katinas, jis greičiausiai sunerimęs, todėl reiktų išsiaiškinti, kas jį jaudina. Katės, trindamosi į daiktus, žmones ar kitas kates, taip pat skleidžia kvapus, gaminamus ant skruostų, letenų ir uodegos esančių liaukų. Šiais kvapais murklės žymisi teritoriją ir gali užmegzti socialinius ryšius. Kartu gyvenančios katės trinasi šonais arba galvomis, sukurdamos grupės kvapą, pagal kurį gali aptikti įsibrovėlius. Jūsų augintinė taip pat apsitrins su visais šeimos nariais, kad jus visus pažymėtų kaip priklausančius „klanui“. Susitikusios katės apsiuosto nosis į nosį; nepažįstamų kačių bendravimas tuo baigiasi, o draugiškai viena kitos atžvilgiu nusiteikusios katės toliau pasitrina galvomis arba aplaižo viena kitai snukį ar ausis. Dar vienas būdas kvapui palikti – draskymas. Be to, taip paliekamas ir matomas signalas apie katės buvimą.

KATĖS SKLEIDŽIAMI GARSAI

Laukinės katės – tai atsiskyrėliški plėšrūs gyvūnai, patruliuojantys teritorijoje, kurią laiko sava. Iš to išplaukia, kad dauguma kačių komunikacijos priemonių bus skirta įsibrovėliams įspėti. Išmokę iššifruoti jų skleidžiamus garsus galėsite suprasti, ką jums bando pasakyti augintinė.

Pagrindiniai kačių skleidžiami garsai yra šnypštimas, urzgimas, kniaukimas ir murkimas. Šnypšdama ir urgzdama katė (dažnai tuo pat metu iššiepdama dantis arba parodydama nagus) įspėja įsibrovėlius į jos teritoriją arba pernelyg priartėjusius žmones. Kniaukimu suaugusios katės tarpusavyje bendrauja retai, šiuo garsu kačiukai paprastai bendrauja su savo mama. Namuose kniaukdama katė praneša apie savo buvimą. Trumpais, aukšto tono inkštimą ir cyptelėjimus primenančiais garsais katė parodo susijaudinimą arba prašymą, o tarsi pro sukąstus dantis išspaustais žemo tono garsais – nepasitenkinimą arba reikalavimą. Dažni, intensyvūs, garsūs kartojami garsai dažnai reiškia nerimą. Ilgi, tęstiniai riksmai ir spiegimas rodo, kad katei skauda arba ji kovoja. Besiporuojančios katės skleidžia ilgus dejuojančius garsus, vadinamus kačių aimanomis arba dejonėmis. Murkimas paprastai laikytinas pasitenkinimo išraiška, nors tarsi ramindamosi murkia ir skausmą kenčiančios arba sunerimusios katės.

Grėsmingas akių kontaktas

Katės akimis įsispitrija baugindamos, kai stengiasi išvengti kovos. Spoksojimas suprantamas kaip grasinimas, tad dvi katės iš pradžių stengiasi viena kitą nugalėti žvilgsniais, „ėsdamosi“ akimis tol, kol viena nusisuka arba nusliūkina šalin.

Įspėjamoji poza

Jeigu katė atsistoja pakėlusi pasturgalį arba išrietusi nugarą, ji jaučia pavojų ir įspėja, kad puls. Atakai pasiruošusi katė taip pat gali pašiaušti plaukus.

UODEGOS SIGNALAI

Akivaizdžiausius katės siunčiamus signalus galite matyti. Nors augintinė kalbės su jumis visu kūnu, tačiau išraiškingiausiai jos emocinę būseną perteikia uodega. Pažvelgę į katę, pagal uodegos padėtį ir judesius galite aiškiausiai pamatyti, kaip gyvūnas jaučiasi. Pamėginkite įsidėmėti šias uodegos pozas ir jų reikšmę. Turėkite omenyje, kad katės nuotaika gali pasikeisti akimirksniu. Suprasti uodega siunčiamus signalus pravartu, nes elgsenos sutrikimų paprastai atsiranda dėl prastos komunikacijos.

KVIETIMAS ŽAISTI

Katė gali raičiotis dėl įvairių priežasčių ir nebūtinai todėl, kad nori, jog paglostytumėte pilvuką. Šis kačiukas rodo, kad nori žaisti, – jeigu duosite jam žaisliuką, jis iškart suleis į jį dantis ir nagus.

Kačių kalba

Kalbėkite katiškai, ne žmoniškai. Jeigu į reaguodami į nepriimtiną elgesį ir sakydami „ne“ sušnypšite arba sukrenkšite, katė supras, kad ji kažką padarė ne taip. Tai daug veiksmingiau nei ją apšaukti.