12 istorinių paslapčių, kurias pagaliau pavyko atskleisti

 (17)
Tūkstančiai istorijos metų paliko nemažai paslapčių, kurių mokslininkai iki šiol neperpranta. Tiesa, pasitelkus naujas technologijas dalį pavyko išspręsti.
© Shutterstock nuotr.

„Bright Side“ pateikia senovės paslapčių, kurias šiuolaikiniams mokslininkams pavyko perprasti, sąrašą. Perskaitykite iki pabaigos, iki stulbinamo fakto apie krikščionybę.

1. Išnykusi Naska civilizacija

Naskos civilizacijos išgarsėjo didžiuliais piešiniais Naskos dykumoje, Peru. Apie Naskos piešinių paskirtį sukurta ne viena egzotiška teorija, pavyzdžiui, kad tai aerodromai ir maginiai ženklai, skirti ateiviams, kuriuos Naskos žmonės laikė dievais.

Naskos civilizacijos išnykimą iki mūsų laikų irgi gaubė paslaptis. Galiausiai Kembridžo universiteto mokslininkai pagrindė teoriją, kad išnykus miškams kilo sausra, kuri ir buvo civilizacijos išnykimo priežastis.

Didžiuliai piešiniai Naskos dykumoje, Peru
Didžiuliai piešiniai Naskos dykumoje, Peru
© Shutterstock

2. Velykų salos akmeninių statulų galvų paslaptis

Turėtume dėkoti legendiniam Thorui Heyerdahlui – jis atskleidė Velykų salos ir jos akmeninių statulų paslaptį. Būtent jis surengė salos tyrinėjimo ekspediciją. Jis pirmasis atliko archeologinius kasinėjimus ir išsiaiškino, kad moajų galvos turi ir kūnus, kurių dalis siekia net 6 m aukštį. O didžiausias Th. Heyerdahlo atradimas buvo eksperimentas, patvirtinęs, kad statulas tuometiniai gyventojai pagamino savo naudotais įrankiais.

12 istorinių paslapčių, kurias pagaliau pavyko atskleisti
© Shutterstock nuotr.

3. Banginių kapinynas Čilėje

Čilėje esančios Atakamo dykumos viduryje rado didžiulį banginių kapinyną. Mokslininkai niekaip negalėjo suprasti, kas tapo šitokio kiekio banginių žūties priežastimi. Paskui paaiškėjo, kad banginių palaikai – iš skirtingų laikotarpių, o seniausiems – maždaug 20 000 metų. Jūros milžinų mirties priežastis buvo toksinių dumblių žydėjimas.

4. Paslaptingi įrašai 500 m. senumo knygoje „Odisėja“

500 metų senumo Homero „Odisėjos“ egzemplioriuje buvo keistų įrašų ranka, nežinoma kalba. Dvi italės entuziastės, Daniele Metilli ir Giulia Accetta, kad įrašai – keista santrumpų sistema, išrasta Jeano Coulono de Thevenot.

Tik stipriai patobulėjus šiuolaikinėms technologijoms ir peržiūrėjus visą knygą, pavyko išsiaiškinti, kad santrumpų sistema iš tiesų tėra vertimas iš graikų į prancūzų kalbą.

5. Juoda karstinė įduba Floridoje

Archeologams buvo žinoma karstinė įduba Aucilla upėje, į pietus nuo Talahasio, Floridos valstijoje. Ten taip tamsu, kad niekas nenardė, kol galiausiai Floridos universiteto profesorė Jessi Halligan nutarė atlikti tyrimą.

Profesorės projektas davė netikėtų rezultatų – jos ekspedicijos nariai rado mastodontų ilčių su giliais įrantais, padarytais žmonių įrankiais, kurių irgi rado įduboje. Remiantis radiniais, peršasi išvada, kad žmonės pradėjo gyveni Floridoje kur kas anksčiau, nei manyta, net prieš 14 500 metų.

6. Senovinis Egipto sraigtasparnis

Dėl Ozirio šventykloje esančių Abydos hieroglifų virė diskusijos, nes tarp jų buvo sraigtasparnio, tanko ir net reaktyvinio lėktuvo simbolių. Iškelta ne viena teorija apie slaptas Senovės Egipto gyventojų žinias. Ir vis tik mokslininkams pavyko atkurti originalius hieroglifus ir įrodyti, kad laikas, irimo procesai juos „patobulino“, o žmogaus smegenys sugudravo ir įžvelgė tarp jų mums pažįstamų formų.

Egipto hieroglifai
Egipto hieroglifai
© Shutterstock nuotr.

7. Pirmasis graikų kompiuteris

Antikiteros mechanizmą praminė pirmuoju pasaulio kompiuteriu. Jį rado maždaug 80–50 m. prieš Kristų nuskendusiame laive. Medinė dėžė puvo, metalinės dalys rūdijo.

Ir tik visai neseniai mokslininkams pavyko sužinoti jo paskirtį – tai buvo navigacijos prietaisas. Tiesiog neįtikėtina, kad tokiais senais laikai egzistavo toks sudėtingas mechanizmas. Kitą tokio pobūdžio mechanizmą išrado tik po tūkstančio metų.

8. Dingusi Persijos karaliaus Kambizo II kariuomenė

524 m. prieš Kristų Persijos karaliaus Kambizo II kariuomenė išžygiavo kautis su etiopais. Apie 50 000 karių išėjo užkariauti oazių ir visi dingo be pėdsako, palikę po savęs tik legendas.
Visai neseniai mokslininkai Angelo ir Alfredo Castiglioni rado legendinės armijos liekanas. Po 13 metų sunkaus darbo mokslininkai įrodė, kad visi kariai nedingo, o žuvo per stiprią smėlio audrą.

9. Boshamo galva

Su šiuolaikinėmis technologijomis įmanoma identifikuoti net keisčiausius radinius. Pavyzdžiui, du amžius nežinota, kam priklausė Boshamo galva. Ir tik neseniai skenograma padėjo nustatyti, kad 159 kg svorio galva priklausė Romos imperatoriaus Trojano statulai. Manoma, kad statula pasitikdavo keliautojus Čičesterio uoste. Pati galva tapo vienu svarbiausių Romėniškos Britanijos reliktu.

10. Judantys akmenys Mirties slėnyje

Visiems pamačiusiems akmenis Mirties slėnyje, Kalifornijoje, pašiurpsta oda, nes atrodo, kad vos akimirkai nusisukus, jie pajuda.

Nebuvo jokio paaiškinimo šiam fenomenui, kol galiausiai Ralphas Lorenzas įrodė, kad žiemą aplink akmenis susidaro ploni ledo sluoksniai. Ledui tirpstant, po akmenimis susidaro ledo plokštelės, o pučiant vėjui akmenys ant jų pradeda judėti.

Mirties slėnis, Kalifornija
Mirties slėnis, Kalifornija
© Shutterstock

11. Ričardo III kapo dingimas

Buvo manoma, kad Ričardo III kapą išgriovė, o jo kūną įmetė į upę, kai vienuolyną, kuriame jis buvo palaidotas nupirko verslininkas.

Leičesterio universiteto mokslininkai tikėjosi rasti kapą ir jų viltys pasiteisino – ambicingas projektas buvo sėkmingas ir DNR tyrimai parodė, kad rasti palaikai iš tiesų yra Ričardo III.

12. Dingusi laivo „Mary Celeste“ įgula

„Mary Celeste“ – garsusis laivas vaiduoklis, kurį 1872 m. rado be jokių įgulos pėdsakų ir be jokių žalos požymių.

Chemikas, daktaras Andrea Sella atliko eksperimentą, kuris paaiškino fenomeną. Laive buvo apie 1 700 barelių alkoholio. Greičiausiai alkoholis užsidegė ir taip įvyko vadinamasis nematomas sprogimas – kai paskui ugnies sieną eina šalto oro banga, todėl nekyla gaisras, nelieka suodžių. Įgula greičiausiai iššoko iš laivo į jūrą ir nuskendo.

Plius dar viena įdomybė – Danija veikiausiai priėmė krikščionybę kur kas anksčiau, nei manome.

Archeologo mėgėjo Denniso Holmo radinys tapo vienu iš reikšmingiausių istorinių įvykių Danijoje. 2016 m. vaikščiodamas po Funeno salą su savo metalo detektoriumi D. Holmas aptiko auksinį pakabutį, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pavaizduotas Jėzus ant kryžiaus. Tai seniausias krikščionybės simbolis šalyje, beveik puse šimtmečio senesnis už Jelingės runų akmenis, iki tol laikytais seniausiu krikščionybės simboliu. Aukso pakabutis dabar eksponuojamas Vikingų muziejuje, Ladby mieste, Danijoje, o krikščionybės istorija perrašoma.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Su kuprine

12 istorinių paslapčių, kurias pagaliau pavyko atskleisti (17)

12 istorinių paslapčių, kurias pagaliau pavyko atskleisti
Tūkstančiai istorijos metų paliko nemažai paslapčių, kurių mokslininkai iki šiol neperpranta. Tiesa, pasitelkus naujas technologijas dalį pavyko išspręsti.

Autostopu per Sibirą: slapti miestai, saugumo tardymai ir kiti nuotykiai (25)

Autostopu per Sibirą: slapti miestai, saugumo tardymai ir kiti nuotykiai
Turistinei kelionei per Sibirą automobiliu ryžtųsi retas. Ypač, kai tenka keliauti tūkstančius kilometrų ir pervažiuoti vienu pavojingiausių pasaulyje Kaulų ir kaukolių keliu. Arba aplankyti vakarinę Tuvos dalį, į kurią nevažiuoja net patys rusai, nes gyvam ir sveikam ištrūkti iš ten šansų mažai. Tuo tarpu tokią kelionę įveikti autostopu yra tikra beprotybė, kuriai pasaulyje niekas nebuvo pasiryžęs. Išskyrus italą Clemente Gonzalezą.

Gyvenimas misijose: ginklas visada turi būti šalia (12)

Gyvenimas misijose: ginklas visada turi būti šalia
Ne kartą teko girdėti, jog kariškiai po misijų sugrįžta labai pasikeitę, nenori kalbėti apie tai, ką išgyveno. Gal ir nėra dėl ko stebėtis – gyvenimas toli nuo šeimos, draugų, karo ir teroro išpuolių suniokota aplinka, pastatai – vaiduokliai, dykumos ir kiekvieną dieną į nugarą alsuojanti mirtis. Kariškio Mindaugo pasakojimas akies krašteliu leidžia pažvelgti į gyvenimą Bosnijoje ir Hercegovinoje, Irake bei Afganistane.

Nepamirštami amerikiečio ledo ritulininko nuotykiai Rusijoje (5)

Nepamirštami amerikiečio ledo ritulininko nuotykiai Rusijoje
Rusijos Kontinentinė ledo ritulio lyga (KHL) yra viena sparčiausiai populiarėjančių lygų, o patys rusų sporto funkcionieriai gana dažnai užsimena apie savo siekius prisivyti amerikiečių NHL. Įspūdingi kontraktai, naujos arenos - tai tik viena KHL pusė. Kaip ji atrodo žvelgiant žaidėjo, atvykusio iš NHL, akims. Amerikiečių ledo ritulininkas Ryanas Whitney interneto leidiniui „The Players Tribune“ papasakojo apie sezoną, praleistą Sočio ledo ritulio klube.

Dramatiški metai: Everestas suryja daugiau

Dramatiški metai: Everestas suryja daugiau
Pernai pirmąkart per pastaruosius 40 metų nė vienas iš alpinistų, ketinusių pasiekti aukščiausią Žemės viršūnę, savo tikslo nepasiekė. Be to, 2015 metais dėl žemės drebėjimo šiame regione, Everesto bazinėje stovykloje žuvo 22 žmonės. Tai metinis aukų rekordas. Katastrofa įvyko pavasario sezono įkarštyje, alpinistams ruošiantis šturmuoti Džomolungmą.