Treneris D. Adomaitis: dabar sunkiau, bet įdomiau

 (19)
Norėdamas išvengti streso ir įtampos Lietuvos vyrų krepšinio vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis (43 m.) kelią tam kerta nuosekliai ruošdamasis ir paskirstydamas darbus visam personalui. Vis dėlto įtampa jo darbe neišvengiama, o pasibaigus svarbiausioms kovoms treneris prioritetą skiria kokybiškam miegui ir laikui su šeima.
Dainius Adomaitis

– Treneri, atrodo, grįžęs į Lietuvą po Europos vyrų krepšinio čempionato turėjote pirmiausia turėjote pailsėti, tačiau kaip buvo iš tikrųjų?

– Šiais laikais viskas yra suderinama. Grįžęs iš Europos čempionato tiesiog buvau su šeima ir šiek tiek pailsėjau. Pagrindinį dėmesį skyriau miegui, buvo labai svarbu gerai išsimiegoti. Taip būna, kad baigiasi vienas etapas, bet turi atlikti savo pareigas. Reikia dalyvauti susirinkimuose, susitikimuose tiek su vadovybe, tiek su žurnalistais, darome analizes. Tai yra mano darbo dalis. Viską tenka suderinti.

– Tačiau tai turbūt nėra taip sudėtinga kaip vadovauti vyrų krepšinio rinktinei Europos čempionate?

– Kiekvienas darbas yra savaip sunkus ir svarbus, kartu ir savaip malonus. Tai yra darbo dalis.

– Kaip ilsėdavotės tuomet, kai baigdavosi klubinio krepšinio sezonai?

– Pagrindinis dalykas yra laiko planavimas. Reikia suplanuoti klubo, kuriame tu dirbi, laiką. Rudenį vėl reikia pradėti darbą: reikia ieškoti žaidėjų, organizuoti pasiruošimą, skirti laiko ir savo sveikatai. Ilsiuosi su šeima, išvykstame kur nors atostogų Lietuvoje ar užsienyje. Tai labiau pasyvesnis poilsis.

– Europos čempionate debiutavote kaip rinktinės treneris. Kaip tvarkėtės su įtampa?

– Pagrindinis dalykas yra pasiruošimas. Taip pat labai svarbu darbų pasidalinimas. Komandą sudaro ne tik žaidėjai ir treneriai, bet ir kitas personalas. Reikia susidėlioti prioritetus, kas už ką atsakingas ir tuomet visi procesai vyksta nuosekliai bei lengvai.

– Kuo sėkmingesnis pasiruošimas, tuo mažiau streso?

– Mūsų darbe streso visuomet yra. Tai – žaidimas. Yra ne tik tavo komanda, bet ir priešininkai.

– Trenerio karjerą pradėjote prieš aštuonerius metus. Kaip per tą laiką pasikeitė jūsų reagavimas į stresines situacijas, įtampą?

– Stresas yra vienodai įkyrus. Jis tada buvo ir dabar yra, anksčiau gal patirdavau mažiau emocijų, nes būdavau labiau susikaupęs ir susikoncentravęs į tuos dalykus, kuriuos būtinai reikia padaryti. Dabar kai kurios situacijos, atrodo, vyksta automatizuotai, reakcijos įvyksta savaime. Kiekvienas sezonas, kiekvienos rungtynės yra atskira istorija. Komanda visuomet būna skirtinga, tad ir emocijos patiriamos skirtingos. Dabar į kai kurias situacijas žiūriu ramiau, o iš pradžių reaguodavau audringai. Reaguoju ramiau, nes suprantu, kad tai yra žaidimas, o klaidos, kurios yra daromos, – šio žaidimo dalis.

– Lietuvai vyrų krepšinio rinktinėje atstovavote trejus metus. Kada dirbti buvo sudėtingiau – kai buvote žaidėju, ar dabar, kai esate treneriu?

– Žinoma, sunkiau dabar, kai esu treneris. Treneris yra atsakingas už visą procesą, komandos rezultatą ir už visą komandą. Tai yra nepalyginamai sunkiau. Būti žaidėju – malonumas ir tikrai lengvesnis darbas negu trenerio. Kai esi žaidėjas, esi atsakingas už konkretų savo darbą ir tuomet stengiesi jį atlikti gerai. O treneris žaidėjams nustato tuos darbus – ką reikia padaryti, kuriuo momentu ir panašiai.

– Dabar gyvenate sudėtingesnį laikotarpį?

– Sudėtingesnį, bet kartu ir įdomesnį.

Trenerio karjera

2009–2010 m. Slupsko „Energa Czarni“ vyr. trenerio asistentas
2010–2012 m. Slupsko „Energa Czarni“ vyriausiasis treneris
2012 m. Vloclaveko „Anwil“ vyr. treneris 2012-2014 Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. trenerio asistentas
2014 m. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. treneris
2014–2015 m. Utenos „Juventus“ vyr. treneris
2015–2017 m. Klaipėdos „Neptūno“ vyr. treneris
2016–dabar Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją