J. Gutauskas: noriu būti geriausias krepšinio aikštelėje ir operacinėje

 (4)
Į žmonių pilną kavinę įžengia už visus aukštesnis jaunas vyras. Tai 205 cm ūgio, 27-erių metų Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kraujagyslių chirurgas Jonas Gutauskas.
Jonas Gutauskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Daugelis pamatę tokį aukštą žmogų, nesąmoningai lepteli – galėtų būti krepšininkas. Gydytojas sako, kad ilgą laiką to ir siekė, bet pasirinko, jo nuomone, įdomesnį ir daugiau iššūkių duodantį darbą.

Su „Santa.lt“ krepšinio komanda jums tenka rungtyniauti ne tik vietinėje lygoje, bet ir tarptautiniuose turnyruose, net medikų sporto žaidynėse. Tai, jog gyvuoja medikų žaidynės, reiškia, kad šios specialybės atstovai iš tiesų yra sportiški?

– Manau, kad medikai yra išties sportiški. Jie turi propaguoti tokį gyvenimo būdą, medikams privalu rodyti pavyzdį kitiems. Norime įrodyti, kad medikai gali gerai žaisti krepšinį.

Kartais krepšinyje mažai sveikatos – tai kontaktinis žaidimas, persekiojamas traumų.

– Taip, teko ir man susilaužyti šonkaulį, komandoje turėjome ir kitų traumų. Traumos persekioja, bet neprofesionalams jų yra mažiau. Šiemet prie mūsų prisijungė kylanti žvaigždė, vienas geresnių kineziterapeutų Lietuvoje Raimundas Venskaitis. Jis ne tik prižiūri mus, kad išvengtume traumų, bet ir kartu žaidžia.

Medikų krepšinio komandų pranašumas – profesionalūs specialistai?

– Treniruočių ir rungtynių metų nieko nebijome, nes turime traumatologų, anesteziologų, reanimatologų, kitų įvairiausių specialybių gydytojų (šypsosi). Vienas kitam padedame, tai – mūsų komandos stiprybė. Visi esame ne tik kolegos, bet ir draugai.

Ar kada pagalvojote, kad galėjote būti profesionalus krepšininkas?

– Galvojau ir gan ilgai ėjau tuo keliu. Nuo antros klasės Klaipėdoje lankiau krepšinio treniruotes, siekiau, kad tapčiau profesionalu, tačiau po to apsisprendžiau, kad vis dėlto ir neprofesionaliame krepšinyje galiu patirti panašias emocijas bei malonumą. Pabijojęs traumų, krepšinį pasilikau kaip malonumą ir pasirinkau mediko kelią, nes, manau, ši profesija yra įdomesnė – čia daugiau iššūkių.

Tėtis visada žiūri rungtynes, domisi ir aš su juo kartu pradėjau nuo pat vaikystės. Tėtis nuvedė į treniruotes Klaipėdoje ir taip pamilau krepšinį. Su Eimantu Bendžiumi, kuris šiemet buvo Lietuvos rinktinės narys, nuo antros klasės kartu lankėme krepšinį. Labai džiaugiuosi už jį.

Mano tėtis yra medikas, taip pat kraujagyslių chirurgas, skyriaus vedėjas Klaipėdoje, tačiau jis norėjo, kad tapčiau krepšininku. Nepaklausiau jo – pasirinkau mediko kelią ir tuo esu labai patenkintas.

Ar kelias iki chirurgo darbo buvo sunkus?

– Tuo metu, kai mokaisi, atrodo sunku – reikia įsiminti daug informacijos. Dabar prisiminus neatrodo taip sunku. Tiesiog dirbi, susikaupi vienam dalykui, o studijos prabėga greitai ir smagiai. Postudijinė veikla, krepšinis prisidėjo prie to, kad viskas praeitų lengvai. Žinoma, palyginus su kai kuriomis specialybėmis, tai buvo tikrai nelengvos studijos – reikia turėti daug ryžto, užsispyrimo. Krepšinis išauklėjo tas savybes, esu ryžtingas ir einu į priekį, kad ir kas bebūtų. Nebijau sunkumų.

O kokius sunkumus tenka patirti dabar?

– Didžiausias iššūkis ir sunkumas – nes esu jaunas chirurgas, norintis tapti geru ir geriausiu. Visada noriu būti geriausias ir krepšinio aikštelėje, ir operacinėje. Tai daugiau įrodymas sau. Ar turiu geras rankas, galėtų pasakyti kiti, bet stengiuosi pasiimti viską, ką galiu.

Kaip sau įrodysite, kad pagaliau esate geriausias?

– Manau, kad į tą „geriausias“, bent jau medicinoje, chirurgijoje, telpa labai daug. Kai jau esi vyresnis, turi gerbti jaunesnius chirurgus. Taip pat manau, kad turi būti tylus lyderis – nereikia įrodinėti, kad esi geriausias, idant apie tai rašytų. Manau, tiksliausias gydytojo atspindys yra pacientai, ateinantys pas tave, nes kiti rekomendavo. Reikia siekti, kad žmonės tave mylėtų kaip gydytoją, būtų grįžtamasis ryšys.

Esate jaunas gydytojas, pradėjote neseniai dirbti. Kaip jaučiatės? Ar būna situacijų, kai nėra malonu, galvojate, kad jūsų negerbia ar nepaiso?

– RVUL jaučiuosi puikiai, turime nuostabų skyriaus vedėją doc. dr. Kęstutį Laurikėną, kuris yra nuostabus žmogus. Turime nuostabų kolektyvą, aplink dirba tik geri žmonės, tai palengvina tas situacijas, apie kurias jūs kalbate. Tokių situacijų neišvengsi, žmonės yra žmonės – jie įvairiai reaguoja, bet kolektyviškumas ir pagalba vienas kitam padeda tas visas situacijas apeiti, jos lengvai išsprendžiamos. Svarbiausia tokiose situacijose – bendravimas su pacientu, išaiškinimas, dėmesys jam, tuomet tos situacijos tampa ne tokios sudėtingos.

Kokį pranašumą turi jauni gydytojai?

– Reikia mokėti nulenkti galvą prieš vyresnius kolegas, jie tikrai turi daugiau patirties ir turime suprasti, kad reikia iš jų mokytis. Jauno gydytojo pagrindiniai pranašumai – veržlumas, noras išmokti, galimybė važiuoti į konferencijas užsienyje, to anksčiau jauni chirurgai negalėjo padaryti. Yra sudarytos geros sąlygos mokymuisi, galimybių tikrai daug.

Dar vienas pranašumas – jaunystė. Yra jėgų. Matau, kad kiti vyresni chirurgai pavargę ir ne taip nori dirbti. Manau, tie patys dalykai yra ir kitose srityse. Pastebiu, kad kai kurie gydytojai rezidentai neįvertina to, ką gali pasiimti iš vyresnių kolegų. Nebūtinai tai, kaip dirba operacinėje, bet ir iš bendravimo, kitų savybių. Labai svarbi pagarba. Kartais reikia ir atsiprašyti, kad ne taip ką nors padarei, suklydai.

Tikriausiai sekėte Europos vyrų krepšinio čempionato naujienas. Ko tikėjotės iš Lietuvos rinktinės?

– Kaip sakiau, visada noriu būti pirmas, todėl visada noriu, kad Lietuvos rinktinė būtų pirma. Ko tikėjausi? Nežinau. Lietuvoje turime daug ekspertų (juokiasi), kurie vertina, spėja, kurią vietą komanda užims. Aš tiesiog iš patriotiškumo palaikau Lietuvos rinktinę ir visada tikiuosi geriausio.

Tarp kitko

Prieš 1,5 metų J. Gutauskas dirbo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir įkūrė medikų krepšinio komandą „Santa.lt“, su kuria pradėjo rungtyniauti Sostinės krepšinio C lygoje. Nors kraujagyslių chirurgas šiemet dirba RVUL ir Baltijos Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje, sako, kad ligoninių santykiai kolegiški, tad „Santa.lt“ rungtyniauja ir studentai, ir gydytojai iš kitų ligoninių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją