aA
Jau vasarį pradės galioti naujos Mobilumo paketo nuostatos, kurios vežėjų veikloje įneš reikšmingų ir Lietuvos įmonėms labai nepalankių pokyčių. Kai kurie transportininkai viliasi, kad bent privalomo periodinio vilkikų grąžinimo į registracijos šalis reikalavimas paskutinę akimirką dar bus atšauktas, tačiau tokias viltis puoselėja ne visi.
Laikas tiksi: vežėjai skaičiuoja paskutines dienas iki svarbiausio metų pokyčio
© Augustas Didžgalvis

Dalis Mobilumo paketo nuostatų, daugiausia susijusių su vairuotojų darbo ir poilsio laiko reglamentavimu, jau įsigaliojo praėjusiais metais, dar viena dalis įsigalios kitą mėnesį. Nuo vasario 2 d. vežėjams teks taikytis prie naujų vairuotojų komandiravimo ir darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklių. Tačiau su didesniu nerimu laukiama vasario 22 d., kuomet ims galioti reikalavimas kas aštuonias savaites kiekvieną vilkiką grąžinti į registracijos šalį.

Vis dėlto didžiausias Lietuvos transporto įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas Delfi sako vis dar turintis vilties, kad pastarosios nuostatos Europos Komisija atsisakys. Pasak jo, periodinis vilkikų grąžinimas būtų nenaudingas nei Europai, nei Lietuvai, jau nekalbant apie pačias transporto įmones.

„Nors liko mažiau nei mėnuo, bet dar šiokios tokios vilties yra. Dirbame tuo klausimu tiek su Europos Komisija tiesiogiai, tiek su Lietuvos Vyriausybe“, – sako P. Drižas.

Jo teigimu, pozityvios žinios šalies vežėjus pasiekė po gruodžio pabaigoje vykusio ES Aplinkos tarybos posėdžio. Tuomet TTLA buvo informuota, kad sprendimai dėl periodinio vilkikų grąžinimo vis dar yra įmanomi, tiesa, kokie ir kada jie gali būti priimti, konkrečiai iki šiol nėra pasakyta.

Vis dėlto P. Drižas pažymi, kad jei reikalavimas kas aštuonias savaites vilkikus grąžinti į registracijos šalis nebus atšauktas, pasekmės logistikos sektoriui bus skaudžios. Vien Lietuvos transporto bendrovių sąnaudos per metus dėl to išaugtų daugiau kaip 1 mlrd. eurų, nepaisant net to, kad daug įmonių, besiruošdamos pokyčiams, dalį savo veiklos ėmė kelti į kitas, arčiau Europos Sąjungos centro esančias valstybes.

„Bet kaip bebūtų, visas Lietuvos transporto verslas vis tiek neišsikels. O pati Europos Komisija yra paskaičiavusi, kad privalomas transporto priemonių grąžinimas sąnaudas vienam vilkikui per metus išaugins apie 10 tūkst. eurų“, – vertina TTLA vadovas.

Be to, jis teigia, kad išaugtų ne tik įmonių finansinė našta, bet ir išsibalansuotų per ilgus metus nusistovėjusios tiekimo sausumos keliais grandinės, kadangi daugybė vilkikų, užuot gabenę krovinius, tuščiai važinėtų į tas šalis, kuriose yra registruoti.

„Jei įsigalios šis reikalavimas, vien Lietuvos sieną kiekvieną dieną papildomai kirs apie 1000 vilkikų, kurie dažniausiai bus be krovinio“, – skaičiuoja P. Drižas.

Nauda – tik Lenkijai

Transporto bendrovės „Krautoma“ vadovas ir Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius netiki, kad Europos Komisija atšauktų vilkikų gražinimo į registracijos šalis reikalavimą, nes didžiųjų ES valstybių lobizmas, kuriuo siekiama apriboti periferinių Bendrijos šalių vežėjų dominavimą bendroje rinkoje, yra pernelyg stiprus.

Todėl S. Žiliaus manymu, vienintelė likusi viltis – ES Teisingumo Teismas, kuriam Lietuva ir dar beveik dešimt valstybių yra apskundusios dalį Mobilumo paketo nuostatų.

„Didžiosios šalys, kurios nori sukurti nepatogias sąlygas Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos kitų šalių transportui, elgsis egoistiškai ir savo nuomonės nepakeis. Todėl manau, kad EK transporto komisarė iš Rumunijos Adina Valean apskritai nekels to klausimo ir lauks teismo sprendimo. Nes jei klausimas kiltų, tai kiltų grėsmė, kad atsiras tik dar daugiau ribojimų. Šansų, kad kažkas atsitiks iki Teisingumo Teismo sprendimo, yra beveik nulis“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak S. Žiliaus, krovinių į Lietuvą ir iš jos nėra daug, todėl atsiradus per prievartą grąžinamų vilkikų srautui ir išaugus transporto pasiūlai maršrutuose tarp mūsų ir Vakarų šalių, pervežimų kainos neišvengiamai kris, o tai daliai mūsų šalies įmonių gali būti pražūtinga.

„Tiesa, ilguoju laikotarpiu pervežimų kainos Europoje turės augti, nes kai daugybė vilkikų išvažiuos į Lietuvą ar Lenkiją, vakariečiai susidurs su problemomis eksportuodami ir importuodami savo prekes. Bet dalis įmonių to gali ir nesulaukti“, – svarsto „Krautomos“ vadovas.

S. Žiliaus teigimu, Lietuva kaip valstybė visgi galėtų gauti naudos iš privalomo vilkikų grąžinimo, jei visas tas grįžtančių ir vėl išvažiuojančių transporto priemonių srautas degalus piltųsi mūsų šalyje. Tačiau ir taip nenutiks, nes Lenkijai sumažinus akcizą dyzelinui, visi kurui išleidžiami pinigai nusės būtent šioje šalyje. Tuo metu Lietuva akcizą kaip tik ketina didinti.

„Įmonės, kurios suvartoja daug degalų, kurios priklauso asociacijoms, gauna geras kainas, bet skirtumas vis tiek yra didelis. Pavyzdžiui, mano įmonei gruodį dyzelino kaina Lietuvoje buvo 1,06 euro, o Lenkijoje – 0,99 euro. Jei mes Lietuvoje pirkdavome apie 50 tūkst. litrų kuro, tai dabar tą kiekį pilsimės Lenkijoje“, – aiškina verslininkas.

Jis ironizuoja, kad dėl tokios situacijos Lenkija savo biudžetą pildys mokesčiais už parduodamą kurą, o Lietuva galės vaizduoti, kad vykdo žaliuosius tikslus. Tie patys vilkikai, per prievartą parvaryti namo, terš mūsų šalyje, tik tai darys degindami lenkišką dyzeliną.

„Valdžia sako, kad surinks mažiau akcizo, bet vykdys žaliojo kurso tikslus, nereikės pirkti taršos leidimų, gal net bus jų parduoti kitoms šalims. Bet tarša juk nedings, toks keistas žaliasis kursas“, – stebisi S. Žilius.

Žymiai išaugtų tarša

Tai, kad reikalavimas periodiškai grąžinti vilkikus į registracijos šalis, švelniai tariant, prieštarauja žaliojo kurso tikslams pripažįsta ir pati Europos Komisija.

Pernai jos užsakymu atlikta studija parodė, kad dėl privalomo vilkikų grąžinimo į registracijos šalį kasmet gali būti papildomai nuvažiuojama iki 2,874 mlrd. kilometrų ir dėl to papildomai išmetama iki 2,9 mln. CO2.

EK išvadose taip pat teigiama, kad remiantis labiausiai tikėtinu scenarijumi, vien dėl vilkiko grąžinimo reikalavimo tuščių transporto priemonių kelionių skaičius ES keliuose kasmet padidėtų iki 1,9 mln., arba 2 proc. visų tarptautinio transporto operacijų.

Tiesa, visi šie argumentai nėra nauji. Tiek patys vežėjai, tiek dalis ES valstybių juos naudojo jau tuomet, kai Mobilumo paketas dar tik buvo svarstomas, tačiau dokumentą palaiminusio Europos Parlamento tai neįtikino.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(38 žmonės įvertino)
4.1053
Verslas PliusLukas Miknevičius

Tikrasis tolimųjų reisų vairuotojų paveikslas: kuo skiriasi ir kaip savo darbą vertina lietuviai ir atvykėliai

Tolimųjų reisų vairuotojų amžius auga, o šviežio kraujo į transporto bendroves patenka tik su...

Laikas tiksi: vežėjai skaičiuoja paskutines dienas iki svarbiausio metų pokyčio (8)

Jau vasarį pradės galioti naujos Mobilumo paketo nuostatos, kurios vežėjų veikloje įneš...

Tendencijos neaplenkia ir galingųjų: užsieniečiai vairuotojai ima dominuoti ir Vokietijoje (6)

Apie milžinišką vairuotojų trūkumą ir būtinybę jų atsivežti iš užsienio šalių kalba ne...

Ateitį be pajamų iš Baltarusijos regintys „Lietuvos geležinkeliai“ vis tiek skolinsis šimtus milijonų eurų (17)

Nors nutrūkus Baltarusiškų trąšų tranzitui „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) neteks žymios...

Belgijos pareigūnai konfiskavo 11 autovežių iš Lietuvos: gabeno ir „Teslas“ (135)

Masinį patikrinimą vienoje vilkikų stovėjimo aikštelėje atlikę Belgijos pareigūnai konfiskavo...

Top naujienos

Delfi PliusMichael P. Regan, Vildana Hajric

Ekspertas: Putinas įsiuto išgirdęs vos vieną žodį (2)

Danielius Jerginas dalyvavo Sankt Peterburgo Tarptautiniame ekonomikos forume, kai sulaukė...

Buvęs policininkas Nikita papasakojo, kaip po kone 20 metų metė rūkyti: sprendimą priėmė po draugo mirties

Privatus detektyvas Nikita Maliutinas pasakoja, kad rūkyti pradėjo 22 metų. Mesti šį įprotį...

Po savaitgalio – svarstymai, kas įvyko tarp liberalų ir konservatorių: toks poelgis atrodo keistai (1)

Savaitgalį vykęs Liberalų sąjūdžio suvažiavimas sukėlė klausimų, kokia juoda katė perbėgo...

Delfi PliusKalbino Tomas Stasiukevičius, parengė Vytautė Merkytė

Išskirtinis „Delfi Plius“ interviu su paskutinės „Space X“ misijos kapitonu Isaacmanu: galbūt ir jūs galėsite rasti darbo orbitoje

Pastarųjų metų įvykiai vėl nukreipė žmonių akis į kosmosą: kaip seniau sulaikę kvapą...

Lietuvis net neįtarė, kokią sudėtingą užduotį gaus Ukrainoje: parodė, kaip atrodo nesuvokiamus žiaurumus išgyvenę šunys (1)

Daugybė gyvūnų per karą Ukrainoje liko vieni. Kol dalis klaidžioja bombarduojamose gatvėse, kiti...

Karas Ukrainoje. Ukraina skelbia Rusijai padariusi beprecedentį nuostolį: ačiū propagandistams britų žvalgyba: „Terminator“ rusams vargu ar padės (2)

Rusijos kariuomenė ir toliau intensyviai atakuoja Rytų Ukrainą. Pranešama, jog sekmadienį...

Didelė avarija Vilniaus rajone: susidūrė kariškių sunkiasvoris automobilis ir lengvasis, sužaloti du žmonės (1)

Pirmadienį, 17.12 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus rajone, Vilkaraiščio kaime, įvyko...

Ukrainietei Alionai pasisekė – rado darbą pagal specialybę: masažistės rankas klientai vadina stebuklingomis

Nuo karo siaubo Lietuvoje prisiglaudę pabėgėliai iš Ukrainos aktyviai siekia įsidarbinti mūsų...

Po naujų Rusijos išpuolių Ukrainos kariai pasiruošę bet kam: šalies rytuose – siaubingi mūšiai (1)

Kyjive už karo nusikaltimus Ukrainoje nuteistas pirmasis Rusijos karys – jam skirtas laisvės...

Verslas PliusJill Disis

Ekonomistai toliau karpo ekonomikos augimo prognozes: šįkart Kinijos eilė

Daugybė ekonomistų pastarosiomis dienomis sumažino metines Kinijos ekonomikos augimo prognozes...