Šioje apžvalgoje konstatuojama, kad į rekordines aukštumas šiemet šovusios konteinerių gabenimo jūromis kainos tapo dideliu iššūkiu visiems prekybininkams ir įmonių tiekimo grandinių vadovams. Ypač kenčia mažieji krovinių siuntėjai, kurie neišgali dengti didesnių papildomų išlaidų ir yra prastesnėje padėtyje derantis dėl tarifų ir rezervuojant vietas laivuose.
Tarptautinio indekso „Freightos Baltic Index“ (FBX) duomenimis, vidutinė jūrinio konteinerio plukdymo iš Azijos į Šiurės Europą kaina dabar siekia apie 14 tūkst. JAV dolerių, kai dar metų pradžioje svyravo apie 1,3 tūkst. dolerių. Toks pat tarifų kilimas fiksuojamas ir maršrutuose iš Azijos į Šiaurės Ameriką.
Jei dabartinis konteinerių gabenimo tarifų šuolis išliks, tai gerokai padidins tiek importo, tiek vartotojų kainas, įspėjama, UNCTAD apžvalgoje.
O gerų naujienų šiame fronte nėra daug. Prognozuojama, kad dėl tolesnio krovinių plukdymo jūromis įkainių augimo, pasaulinis importo kainų lygis ateinančiais metais vidutiniškai augs 11 proc. Vartotojams tai reiškia maždaug 1,5 proc. didesnes galutines kainas nei jos būtų kitu atveju.
Laivyba bus priversta keistis
UNCTAD apžvalgoje taip pat atkreipiamas dėmesys į keletą koronaviruso pandemijos sukeltų pasaulinių tendencijas, dėl kurios laivybos sektorius ateityje bus kitoks nei buvome įpratę matyti pastaraisiais dešimtmečiais.
Visų pirma, išryškėjo skaitmeninimo ir automatizavimo procesų reikšmė, nes jie leidžia didinti efektyvumą ir mažinti išlaidas. Laivybos pramonė taip pat sprendžia prisitaikymo prie klimato kaitos problemas. Poreikis mažinti taršos emisijas ir imtis alternatyvių degalų plėtros neišvengiamai kainuos, įspėjama apžvalgoje.
„COVID-19 atskleidė esamų tiekimo grandinių pažeidžiamumą ir atgaivino diskusijas apie globalizaciją ir ateities logistikos grandines“, – sako UNCTAD technologijų ir logistikos vadovas Shamika N. Sirimanne.
UNCTAD pažymi, kad verslų bandymai ieškoti alternatyvių gamybos vietų ir kažkuo pakeisti Aziją yra suprantami, tačiau organizacija prognozuoja, kad artimiausiu metu Kinija ir toliau išliks pirmaujančia gamybos vieta.
Tačiau tikėtina, kad atsiras įvairūs hibridiniai gamybos ir tiekimo grandinių modeliai. Dėl to gali atsirasti lankstesnių laivybos paslaugų paslauga, o tai turės įtakos naujų laivų dydžiams ir uostų veiklai.
