Praėjusių metų balandį LTG paskelbė apie planus žengti į kapitalo rinkas ir išplatinus žaliųjų obligacijų emisiją skolintis tokiems investiciniams projektams kaip geležinkelio ruožo Vilnius-Klaipėda elektrifikavimas bei elektrinių riedmenų pirkimas.
Nuo to laiko situacija esmingai pasikeitė, kai gruodį trąšas per Lietuvą eksportuojančiam Baltarusijos koncernui „Belaruskalij“ buvo pritaikytos JAV sankcijos. Vyriausybė kitą savaitę turėtų apsispręsti, ar baltarusiškų trąšų tranzitas kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, o LTG skaičiuoja, kad įmonė dėl to netektų apie 60 mln. Eur pajamų ir turėtų iš valstybės prašyti maždaug 49 mln. eurų subsidijos.
Vis dėlto LTG ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė bendrovės komentare Delfi teigia, kad „Belaruskalij“ kroviniai iš įmonės strateginių krypčių buvo pašalinti dar spalį, valdybai svarstant atnaujintą LTG strategiją. Taip pat pažymima, kad ir šių metų LTG biudžetas suplanuotas be „Belaruskalij“ krovinių.
„Taigi veikla jau kurį laiką buvo planuojama be baltarusiškų trąšų tranzito, ir planai leisti obligacijų emisiją išlieka. Kai bus priimtas sprendimas dėl emisijos dydžio ir datos, informacija bus paskelbta atsižvelgiant į geriausias praktikas“, – nurodoma komentare.
Dėl obligacijų emisijos dydžio „Lietuvos geležinkeliai“ dar nėra apsisprendę, tačiau tikėtina, kad įmonė skolinsis ne mažiau kaip 300 mln. eurų. Pati bendrovė pažymi, kad rinkoje būtent toks obligacijų dydis yra laikomas optimaliu.
LTG skaičiuoja, kad iki 2023 m. visų investicijų finansavimui jai reikia iki 1 mlrd. eurų nuosavų arba skolintų lėšų.
Obligacijų emisijos ar emisijų lėšomis ketinama finansuoti ne tik elektrifikacijos programą, bet ir kitus investicinius projektus: viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą, eksploatuojamų riedmenų parko atnaujinimą, IT sistemų, technologinės įrangos ir kitus atnaujinimo projektus.
