Prenumerata
Orai 
Horoskopai 
Kalendorius 
Receptai 
Kryžiažodžiai 
Fotogalerijos 
Užsakomasis turinys 
Valiutų kursai Ukrainos kariai iš buvusių Rusijos pozicijų atkovotuose Mykolajivo regiono kaimuose vežė amuniciją. Šaudmenys, kurie dar tinkami naudoti, perduodami Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir Ukrainos nacionalinei gvardijai.
„Šaudmenis, kurie yra pavojingi, turi sprogdiklius ir gali padaryti žalos vietos gyventojams, mes stengiamės išvežti, perduoti gelbėjimo tarnyboms arba patys susprogdiname vietoje. Saugius šaudmenis perduodame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniams, taip pat Ukrainos nacionalinei gvardijai, kad jie juos panaudotų kovoms su priešu. Kaip mes sakome – lendlizas. Rusų lendlizas – jie palieka juos mums, mes atiduodame juos vaikinams, o vaikinai grąžina juos rusams“, – teigė karinio dalinio vado pavaduotojas Artiomas Ščerbakovas.
Ukrainos karių dėmesio centre atsidūrusios ne tik minos ir šaudmenų krūvos.
„Tikriname galimas vietas, kuriose gyveno rusų kariai. Taip pat randame (Rusijos) karių, kurie persirengė civiliais drabužiais ir pasiliko Mykolajivo srities teritorijoje. Taip pat tikriname, ar nėra sužeistų ir žuvusių asmenų“, – teigė A. Ščerbakovas.
„Pirmiausia 99,9 proc. vietos gyventojų mus pasitinka plojimais. Antra, jie mums iš karto parodo, kur gyveno rusų kareiviai, galimas amunicijos slėptuves. Žmonės, kurie čia gyvena, parodo tuos, kurie dalijo (propagandinius) lapelius, laikraščius, kurie liaupsino prisijungimo prie Rusijos Federacijos teritorijos idėją“, – sakė A. Ščerbakovas.
Minos ir nesprogę šaudmenys kelia pavojų ne tik žmonėms, bet ir klajojantiems galvijams, kuriuos paliko nuo karo bėgę vietos gyventojai.
„Kovo 18 dieną evakavomės. Grįžome prieš dvi savaites“, – teigė vietos gyventojas Volodymyras Onopko.
„Ką išvydote?“ – paklausė žurnalistas.
„Pamatėme viską tą patį, ką matote dabar. Jokių langų, jokių durų, namai pilni žmonių (ukrainiečių patarlė, - red. past.). Visur sviediniai, viskas sugriauta. Ten, kur išplėštos durys, bandome atstatyti namą. Kažką darome patys, kažkam gauname pagalbos. Ten toliau yra tvartas – galvijus, kuriuos sugebėjome rasti, bandome išgelbėti“, – kalbėjo V. Onopko.
„Šaudmenis, kurie yra pavojingi, turi sprogdiklius ir gali padaryti žalos vietos gyventojams, mes stengiamės išvežti, perduoti gelbėjimo tarnyboms arba patys susprogdiname vietoje. Saugius šaudmenis perduodame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniams, taip pat Ukrainos nacionalinei gvardijai, kad jie juos panaudotų kovoms su priešu. Kaip mes sakome – lendlizas. Rusų lendlizas – jie palieka juos mums, mes atiduodame juos vaikinams, o vaikinai grąžina juos rusams“, – teigė karinio dalinio vado pavaduotojas Artiomas Ščerbakovas.
Ukrainos karių dėmesio centre atsidūrusios ne tik minos ir šaudmenų krūvos.
„Tikriname galimas vietas, kuriose gyveno rusų kariai. Taip pat randame (Rusijos) karių, kurie persirengė civiliais drabužiais ir pasiliko Mykolajivo srities teritorijoje. Taip pat tikriname, ar nėra sužeistų ir žuvusių asmenų“, – teigė A. Ščerbakovas.
„Pirmiausia 99,9 proc. vietos gyventojų mus pasitinka plojimais. Antra, jie mums iš karto parodo, kur gyveno rusų kareiviai, galimas amunicijos slėptuves. Žmonės, kurie čia gyvena, parodo tuos, kurie dalijo (propagandinius) lapelius, laikraščius, kurie liaupsino prisijungimo prie Rusijos Federacijos teritorijos idėją“, – sakė A. Ščerbakovas.
Minos ir nesprogę šaudmenys kelia pavojų ne tik žmonėms, bet ir klajojantiems galvijams, kuriuos paliko nuo karo bėgę vietos gyventojai.
„Kovo 18 dieną evakavomės. Grįžome prieš dvi savaites“, – teigė vietos gyventojas Volodymyras Onopko.
„Ką išvydote?“ – paklausė žurnalistas.
„Pamatėme viską tą patį, ką matote dabar. Jokių langų, jokių durų, namai pilni žmonių (ukrainiečių patarlė, - red. past.). Visur sviediniai, viskas sugriauta. Ten, kur išplėštos durys, bandome atstatyti namą. Kažką darome patys, kažkam gauname pagalbos. Ten toliau yra tvartas – galvijus, kuriuos sugebėjome rasti, bandome išgelbėti“, – kalbėjo V. Onopko.
