Ledynui virš Valenbergo fjordo tirpstant, nuo jo atskyla ir į vandenį krenta ledkalniai.
Tai vyksta vis sparčiau, nes vandenynai šyla, sako Norvegijos poliarinio instituto direktorius tarptautiniams reikalams Kimas Holmenas.
Šiaurės Norvegijos Svalbardo salyne, esančiame apytikriai už tūkstančio kilometrų nuo Šiaurės ašigalio, K. Holmenas gyvena jau tris dešimtmečius. Pastebėtus pokyčius ji apibūdina kaip didžiulio masto ir labai staigius.
Valenbergo ir kiti salyno ledynai tapo mobilūs: ledynams tirpstant, jie gali staiga imti judėti – kelerius metus po kelis metrus per dieną, viską traiškydami savo kelyje. Nuo 1970 m. vidutinė metinė temperatūra Svalbarde pakilo 4 laipsniais, o žiemą tapo šilčiau daugiau nei 7 laipsniais, kaip nurodyta vasario mėnesį paskelbtoje Norvegijos klimato tarnybų centro ataskaitoje
Nuo 1979 m.
Arkties jūrų ledynai mažėjo beveik 12 proc. kas dešimtmetį. Labiausiai žiemos pašiltėjo Svalbardo ir Barenco jūros regione. Jūros ledas padeda apsaugoti žemės atmosferą, sulaikydamas vandenynų šilumą žiemą.
Vasarą, ištirpus ledo sluoksniui, jūra sugeria daugiau saulės spindulių.
Golfo srovei atnešus šylančius vandenis į Arktį iš Šiaurės Atlanto vandenyno, jūrų ledas tirpsta dar greičiau, o atmosfera netenka apsauginio sluoksnio. Tai dar labiau sustiprina klimato krizę.