Prenumerata
Orai 
Horoskopai 
Kalendorius 
Receptai 
Kryžiažodžiai 
Fotogalerijos 
Užsakomasis turinys 
Valiutų kursai Mes nuolat kelyje, sako Ukrainos kariuomenės mobiliojo tankų remonto skyriaus kariai, migruojantys palei fronto liniją Donbase.
Jie reaguoja į kiekvieną pagalbos prašymą ir rūpinasi tiek įprastine technine apžiūra, tiek sprendžia įvairiausias netikėtas problemas. Kad ir kokia bėda būtų ištikusi – pavyzdžiui, pažeistas T-72 vikšras, ar gyvybės ženklų neberodanti šarvuoto transporto baterija) – šie mechanikai pasirengę čia pat įvykio vietoje suteikti reikiamą pagalbą ar nutempti mašiną rimtesniems darbams.
„Mes tarsi klajokliai — nuolat judame iš vienos vietos į kitą. Nuolat kelyje“, - tikino Ukrainos kariuomenės mechanikas 23 metų Serhijus.
„Mums reikia daug karinių transporto priemonių, nes be jų mes nieko negalėsime padaryti. Reikia ir daugiau ginklų, bet reikalingas ir transportas. (Žurnalistas: Ar pakanka žmonių?). Taip, žmonių turime pakankamai. Kiek man žinoma, personalo netrūksta“.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24-ąją jau praėjo beveik penki mėnesiai, o okupantų pajėgos vis intensyvina operacijas pagrindiniame rytiniame kovos lauke – Donbase.
Petro tarnauja visai netoli savo gimtojo Černihivo, kur iki karo pradžios gyveno 285 tūkst. žmonių. Per pirmąsias karo dienas miestas buvo labai smarkiai apšaudytas.
„Psichologiškai buvo labai sunku valdyti šarvuotąją remonto ir evakavimo mašiną ir vilkti tanką gatvėmis, kuriomis vos prieš mėnesį vaikštinėjau su mylima mergina“, - sakė Ukrainos kariuomenės mechanikas 20 metų Petro.
Kai kovo pabaigoje Rusijos pajėgos atsitraukė iš šiaurinės Ukrainos, Petro dalinys buvo perkeltas į šalies rytus.
Jie reaguoja į kiekvieną pagalbos prašymą ir rūpinasi tiek įprastine technine apžiūra, tiek sprendžia įvairiausias netikėtas problemas. Kad ir kokia bėda būtų ištikusi – pavyzdžiui, pažeistas T-72 vikšras, ar gyvybės ženklų neberodanti šarvuoto transporto baterija) – šie mechanikai pasirengę čia pat įvykio vietoje suteikti reikiamą pagalbą ar nutempti mašiną rimtesniems darbams.
„Mes tarsi klajokliai — nuolat judame iš vienos vietos į kitą. Nuolat kelyje“, - tikino Ukrainos kariuomenės mechanikas 23 metų Serhijus.
„Mums reikia daug karinių transporto priemonių, nes be jų mes nieko negalėsime padaryti. Reikia ir daugiau ginklų, bet reikalingas ir transportas. (Žurnalistas: Ar pakanka žmonių?). Taip, žmonių turime pakankamai. Kiek man žinoma, personalo netrūksta“.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24-ąją jau praėjo beveik penki mėnesiai, o okupantų pajėgos vis intensyvina operacijas pagrindiniame rytiniame kovos lauke – Donbase.
Petro tarnauja visai netoli savo gimtojo Černihivo, kur iki karo pradžios gyveno 285 tūkst. žmonių. Per pirmąsias karo dienas miestas buvo labai smarkiai apšaudytas.
„Psichologiškai buvo labai sunku valdyti šarvuotąją remonto ir evakavimo mašiną ir vilkti tanką gatvėmis, kuriomis vos prieš mėnesį vaikštinėjau su mylima mergina“, - sakė Ukrainos kariuomenės mechanikas 20 metų Petro.
Kai kovo pabaigoje Rusijos pajėgos atsitraukė iš šiaurinės Ukrainos, Petro dalinys buvo perkeltas į šalies rytus.
