Nausėda akcentavo būtinybę padidinti Baltijos šalyse dislokuotų NATO karių skaičių
Antradienį (kovo 29 d.) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad NATO privalo sustiprinti rytinį savo flangą, kadangi invaziją į Ukrainą vykdanti Rusija kelia labai rimtą grėsmę.
Per internetu vykusį susitikimą su Baltijos šalių prezidentais, kuriam iš Vašingtono vadovavo Atlanto Taryba, G. Nausėda akcentavo būtinybę padidinti Baltijos šalyse dislokuotų NATO karių skaičių.
„Esame atsidūrę labai rimtos grėsmės akivaizdoje, kadangi iš vienos pusės turime sieną su Kaliningrado sritimi, o iš kitos – su Baltarusija – šalimi, kurią jau yra prarijusi Rusijos Federacijos karinė sistema. Tai iš esmės keičia mūsų karinio pajėgumo apskaičiavimą. NATO sąjungininkės, suprantama, žino apie šias aplinkybes ir esamas tendencijas. Manau, visi sutikome, kad metas, kai galima užsiimti atgrasymu, baigėsi. Dabar turime kalbėti apie priešakinę gynybą. Turime kalbėti apie papildomų pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse, nes tai leistų pasijusti saugiems“, – sakė Gitanas Nausėda.
Į klausimą, kaip NATO sureaguotų, jei Rusija prieš Ukrainą panaudotų branduolinį, cheminį arba biologinį ginklą, atsakė Latvijos prezidentas Egilas Levitas.
„Visos NATO valstybės narės sutiko, kad branduolinio, cheminio arba biologinio ginklo panaudojimas prieš Ukrainą iš esmės pakeistų visą situaciją. Ir mes, kaip NATO, kaip viena iš NATO narių, į tai sureaguotume, ir mūsų reakcija būtų labai griežta. Aš negaliu pasakyti, koks atsakas tai būtų, – iš anksto apie jį kalbėti mes negalime, kad Rusija neimtų jo svarstyti. Tačiau tai būtų labai labai griežtas atsakas ir Rusijai jis jokiu būdu nepatiktų“, – teigė Latvijo prezidentas.