Prenumerata
Orai 
Horoskopai 
Kalendorius 
Receptai 
Kryžiažodžiai 
Fotogalerijos 
Užsakomasis turinys 
Valiutų kursai Trindadės sala Atlanto vandenyne, esanti 1140 km nuo Brazilijos krantų, ne vieną dešimtmetį stebina mokslininkus savo geologine struktūra.
Tačiau naujausias radinys pašiurpino net ir visko mačiusius mokslininkus – saloje aptiktos suakmenėjusio, susilydžiusio plastiko nuolaužos tapo šios salos geologinės sandaros dalimi, praneša Reuters.
Tai, jog išsilydžiusio plastiko sluoksniai parsipynė su uolienomis, perspėja žmoniją apie daromą įtaką planetai ir mūsų Žemės geologiniams procesams. Be to, tai kelia didžiulę riziką jautrioms gyvūnų rūšims, pavyzdžiui, čia besiveisiantiems jūriniams vėžliams.
„Tai yra naujas, iki šiol nematyts nematytas ir siaubą keliantis atvejis vienu metu, nes plastiko tarša pasiekė geologinį lygį“, – naujienų agentūrai Reuters teigė Paranos valstybinio universiteto geologė Fernanda Acelar Santos.
F. A. Santos ir jos komanda atliko cheminės sudėties tyrimus ir išsiaiškino, kokios rūšies plastikai yra tapę dalimi naujosios uolienos, pavadintos „plastiglometatais“. Šie dariniai – tai nuosėdinių uolienų granulės, susijungę su įvairiomis šiukšlėmis ir plastiku.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad plastiko taršą daugiausia sudaro žvejybos tinklai, kurie yra labai dažna plastiko atlieka Trindadės ir Martin Vazo salyno pakrantėse. Plastikas į krantą sunešamas vandenyno srovių ir kaupiasi pakrantėse. Kai oro temperatūra pakyla, pakrantės uolienuose įstrigusį plastiką išlydo kaitrūs Saulės spinduliai – laikui bėgant išsilydęs plastikas tampa dalimi uolienos.
Trindadės sala yra viena iš svarbiausių pasaulyje saugomų žaliųjų jūrinių vėžlių (lot. Chelonia mydas) vietų, į kurią kasmet atplaukia tūkstančiai vėžlių dėti kiaušinių. Vieninteliai Trindadės salos gyventojai yra Brazilijos karinio jūrų laivyno nariai, kurie saloje turi bazę ir tuo pačiu prisideda prie šių vėžlių išsaugojimo.
Pasak F. A. Santos, šis atradimas perspėja žmoniją ir ragina kuo greičiau susimąstyti apie taršos plastiku pasekmes ir žmonijos palikimą Žemėje.
„Mes tiek daug kalbame apie antropoceną. Tai ir yra jis“, – sakė F. A. Santos. Antropocenas – tai naujoji geologinė epochą, kuri apibrėžia žmonių poveikį planetos geologijai ir ekosistemoms.
Tačiau naujausias radinys pašiurpino net ir visko mačiusius mokslininkus – saloje aptiktos suakmenėjusio, susilydžiusio plastiko nuolaužos tapo šios salos geologinės sandaros dalimi, praneša Reuters.
Tai, jog išsilydžiusio plastiko sluoksniai parsipynė su uolienomis, perspėja žmoniją apie daromą įtaką planetai ir mūsų Žemės geologiniams procesams. Be to, tai kelia didžiulę riziką jautrioms gyvūnų rūšims, pavyzdžiui, čia besiveisiantiems jūriniams vėžliams.
„Tai yra naujas, iki šiol nematyts nematytas ir siaubą keliantis atvejis vienu metu, nes plastiko tarša pasiekė geologinį lygį“, – naujienų agentūrai Reuters teigė Paranos valstybinio universiteto geologė Fernanda Acelar Santos.
F. A. Santos ir jos komanda atliko cheminės sudėties tyrimus ir išsiaiškino, kokios rūšies plastikai yra tapę dalimi naujosios uolienos, pavadintos „plastiglometatais“. Šie dariniai – tai nuosėdinių uolienų granulės, susijungę su įvairiomis šiukšlėmis ir plastiku.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad plastiko taršą daugiausia sudaro žvejybos tinklai, kurie yra labai dažna plastiko atlieka Trindadės ir Martin Vazo salyno pakrantėse. Plastikas į krantą sunešamas vandenyno srovių ir kaupiasi pakrantėse. Kai oro temperatūra pakyla, pakrantės uolienuose įstrigusį plastiką išlydo kaitrūs Saulės spinduliai – laikui bėgant išsilydęs plastikas tampa dalimi uolienos.
Trindadės sala yra viena iš svarbiausių pasaulyje saugomų žaliųjų jūrinių vėžlių (lot. Chelonia mydas) vietų, į kurią kasmet atplaukia tūkstančiai vėžlių dėti kiaušinių. Vieninteliai Trindadės salos gyventojai yra Brazilijos karinio jūrų laivyno nariai, kurie saloje turi bazę ir tuo pačiu prisideda prie šių vėžlių išsaugojimo.
Pasak F. A. Santos, šis atradimas perspėja žmoniją ir ragina kuo greičiau susimąstyti apie taršos plastiku pasekmes ir žmonijos palikimą Žemėje.
„Mes tiek daug kalbame apie antropoceną. Tai ir yra jis“, – sakė F. A. Santos. Antropocenas – tai naujoji geologinė epochą, kuri apibrėžia žmonių poveikį planetos geologijai ir ekosistemoms.
