NASA planuoja surengti dvi naujas Veneros tyrimų misijas (1)

93
REUTERS
2021 m. birželio 3 d. 12:56
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) trečiadienį paskelbė planuojanti iki šio dešimtmečio pabaigos surengti dvi naujas Veneros tyrimų misijas, turinčias padėti išsiaiškinti, kaip Žemės artimiausia kaimynė virto pragarą primenančiu pasauliu, nors mūsiškėje planetoje suklestėjo gyvybė.

„Abiem šiomis dviem seserinėmis misijomis siekiama suprasti, kaip Venera tapo į pragarą panašiu pasauliu, kurio paviršiuje lydosi švinas, – sakė naujai patvirtintas agentūros administratorius Billas Nelsonas.

Misijos reikmėms jau išskirta apie 500 mln. dolerių (410 mln. eurų) pagal NASA programą „Discovery“. Planuojama, kad tyrimų zondai bus paleisti maždaug 2028–2030 metais.

Abi misijos buvo atrinktos per mokslinių recenzentų vertintą konkursą pagal savo mokslinę vertę ir įgyvendinamumą.

Viena iš šių misijų bus DAVINCI+, kurios pavadinimas reiškia „Veneros atmosferos giliųjų sluoksnių inertinių dujų ir chemijos tyrimai bei atvaizdavimas“. Per ją bus daugiausiai skirta Veneros atmosferos, sudarytos daugiausiai iš anglies dvideginio, sudėties ir raidos tyrimams.

Taip pat bus mėginama išsiaiškinti, ar planetoje kadaise buvo skysto vandens vandenynų.

DAVINCI+ misijos zondas, leisdamasis spirale, turėtų pasiekti tankiuosius atmosferos sluoksnius, kuriuose tvyro sieros rūgšties lašelių debesys. Aparatas tiksliai išmatuos inertinių dujų ir kitų elementų koncentraciją, siekiant išsiaiškinti, nuo ko prasidėjo mūsų laikais Veneros atmosferoje stebimas itin intensyvus šiltnamio efektas.

DAVINCI+ zondas taip pat turėtų atsiųsti pirmųjų didelės raiškos atvaizdų iš vadinamųjų Veneros teserų – geologinių darinių, daugmaž panašių į Žemės žemynus. Mokslininkai kelia prielaidą, kad šie dariniai gali būti Veneros plokščių tektonikos procesų įrodymas.
Šių tyrimų rezultatai gali smarkiai pakeisti mokslininkų supratimą apie Žemės tipo planetų formavimąsi.

Kita misija pavadinta VERITAS – šis akronimas reiškia „Veneros emisijos gebos, radijo ir interferometrinio sintezuotosios apertūros radaro, topografijos ir spektroskopijos tyrimai“.

Per ją bus siekiama tiriant iš orbitos sudaryti Veneros paviršiaus darinių žemėlapį ir surinkti duomenų, galinčių pateikti užuominų apie planetos geologinę istoriją.

Radaru, dažnai pasitelkiamu statinių ir kitų struktūrų trimačiams atvaizdams kurti, bus ištirtas planetos reljefas, mėginant išsiaiškinti, ar šioje planetoje tebevyksta ugnikalnių išsiveržimai ir drebėjimai.
Be to, VERITAS infraraudonųjų spindulių skeneriai turėtų padėti nustatyti paviršiaus uolienų pobūdį, apie kurį šiuo metu labai nedaug žinoma, taip pat ar esama veikiančių ugnikalnių, atmosferoje paskleidžiančių vandens garų.

Šiaip misijai vadovauja NASA, bet zondo infraraudonųjų spindulių kameras parūpins Vokietijos aerokosminis centras, o Italijos kosmoso agentūra ir Prancūzijos nacionalinis kosmoso tyrimų centras (CNES) bus atsakingas už radarą ir kitus misijos elementus.

Vėliausias NASA pasiųstas Veneros tyrimų orbitinis zondas „Magellan“ šią planetą pasiekė 1990 metais, bet vėliau keletas kitų aparatų praskriejo netoli jos.

Rekomenduojame

Archyvo paieškos rezultatai