Mokslininkų Veneroje aptiktos dujos galėtų būti nežemiškos gyvybės požymis (2)

1393
REUTERS
2020 m. rugsėjo 15 d. 16:12
Veneros atmosferoje yra dujų, kurios Žemėje gali būti siejamos su gyvais organizmais, pirmadienį paskelbė mokslininkai. NASA vadovas atradimą pavadino „kol kas reikšmingiausiu įvykiu“ ieškant nežemiškos gyvybės.

Sąlygos šioje kaimyninėje planetoje dažnai pavadinamos pragariškomis: dienomis temperatūra Veneroje būna tokia aukšta, kad išsilydytų švinas, o atmosferą sudaro beveik vien anglies dvideginis.

Tačiau ekspertų komanda Veneros atmosferoje aptiko fosfino pėdsakų. Šios degios dujos Žemėje dažnai susidaro yrant organinei medžiagai. Mokslininkai Havajuose ir Čilės Atakamos dykumoje esančiais teleskopais stebėjo išorinį Veneros debesų sluoksnį maždaug 60 km virš paviršiaus.

Žurnale „Nature Astronomy“ komanda pabrėžė, jog fosfino buvimas dar neįrodo, kad Veneroje esama gyvybės. Tačiau turint galvoje, kad Veneros debesys yra labai rūgštūs ir greit sunaikina fosfiną, tyrimas parodo, kad kažkas ten vis sukuria šios medžiagos.

Pagrindinė tyrimo autorė Jane Greaves iš Kardifo universiteto Fizikos ir astronomijos mokyklos naujienų agentūrai AFP sakė, kad vien fosfino buvimas neįrodo gyvybės mums artimoje planetoje. J. Greaves pridūrė, jog tai pirmas kartas, kai kokioje nors Žemės grupės planetoje, išskyrus Žemę, buvo rasta fosfino.

Keli tyrime nedalyvavę ekspertai, kaip ir patys tyrimo autoriai, sutinka, kad išvados labai įdomios, bet dar toli gražu nėra pirmasis gyvybės kitoje planetoje įrodymas.

Ieškant nežemiškos gyvybės vienas svarbus metodas yra ieškoti biologinių procesų cheminių „parašų“. Viename Havajų bare susirinkę trys astronomai kaip tik ir nusprendė tokiu kampu pažvelgti į artimiausią kaimyninę planetą: ieškoti fosfino, kurio molekulę sudaro trys vandeninio atomai ir vienas fosforo atomas.

Žemėje fosfinas gali susidaryti tik dviem būdais: pramoniniu (šios dujos buvo gaminamos kaip cheminis ginklas per Pirmąjį pasaulinį karą) ir per menkai išstudijuotus gyvūnų ir mikrobų gyvybinius procesus.

Fosfino randama dumble vandens telkinių dugne, tokių gyvūnų kaip barsukai žarnyne, pingvinų išmatų krūvose, sakė vienas tyrimo autorių, Londono Imperijos koledžo astrofizikas Davidas Clementsas.

Astronomai kelia prielaidas dėl to, kaip nesvetingoje planetoje, kur temperatūra prie paviršiaus yra maždaug 425 Celsijaus laipsniai, kur nėra vandens, o atmosferoje daug sieros rūgšties, galėtų egzistuoti gyvybė. Šiuo metu ieškant ankstesnių nežemiškos gyvybės formų didžiausias dėmesys skiriamas Marsui, kuriame, kaip žinoma, kažkada buvo visų organizmams anglies pagrindu būtinų sudėtinių dalių.

JAV ir Kinija neseniai išsiuntė į Raudonąją planetą marsaeigius, o Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – atmosferos zondą.

Venera, kuri sukasi priešinga kryptimi nei Žemė ir kur diena yra 243 kartus ilgesnė, taip pat labai domina astronomus.

Ši planeta yra taip arti mūsų ir tokio panašaus dydžio, jog ne vien D. Clementsas mano, kad ji yra perspėjimas dėl nevaldomos klimato kaitos keliamų pavojų.

Rekomenduojame

Archyvo paieškos rezultatai

00:29
Dekonstrukcijos

dekonstrukcijos video 5

954
00:47
Dekonstrukcijos

dekonstrukcijos video 6

893
01:19
Dekonstrukcijos

dekonstrukcijos video 7 (2)

712
02:17
Dekonstrukcijos

dekonstrukcijos video 3 (1)

1377