Prenumerata
Orai 
Horoskopai 
Kalendorius 
Receptai 
Kryžiažodžiai 
Fotogalerijos 
Užsakomasis turinys 
Valiutų kursai Freddy Versluys nemėgsta būti vadinamas ginklų prekeiviu, tačiau jis turi didelį sandėlį, prikimštą naudotų tankų pardavimui.
Stovėdamas prie dešimčių vokiškų tankų „Leopard 1“ ir kitos karinės technikos, išrikiuotos vėsiame sandėlyje rytinėje Belgijos dalyje, Freddy Versluys pabrėžė, kad vadovauja dviem gynybos srities įmonėms, pasižyminčioms plačia veiklos apimtimi, pavyzdžiui, erdvėlaiviams skirtų jutiklių gamyba. Bet ginklų pirkimas ir pardavimas irgi yra jo verslo dalis.
Būtent dėl tankų jis pastarosiomis dienomis atsidūrė dėmesio centre, pradėjęs viešą kivirčą su Belgijos gynybos ministre Ludivine Dedonder dėl galimybės šiuos tankus nusiųsti į Ukrainą.
Kitoms Vakarų valstybėms pastarosiomis savaitėmis įsipareigojus duoti Ukrainai pagrindinių kovinių tankų, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, Belgija nieko nepažadėjo.
Viena pagrindinių priežasčių – šalis tiesiog nebeturi tankų. Paskutiniuosius 50 daugiau nei prieš penkerius metus pardavė būtent Freddy Versluys įmonei. Paklaustas, kodėl įsigijo tankus, septintą dešimtį įpusėjęs verslininkas žilais plaukas atsakė, kad toks yra jo bendrovės verslo modelis – supirkinėti nereikalingą karinę įrangą tikintis, kad kažkam jos prireiks ateityje.
Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder pareiškė, kad vyriausybė išnagrinėjo galimybę atpirkti tankus ir juos nusiųsti į Ukrainą, tačiau jų kainą pavadino „neracionalia“ ir „nepaprastai aukšta“.
Tankai buvo parduoti po 10–15 tūkst. eurų už vienetą, o dabar verslininkas už vieną neveikiantį „Leopard 1“ prašo 500 tūkst. eurų.
Freddy Versluys netikėtai nusprendė viešai pakomentuoti ministrės žodžius ir suteikė retą progą iš arčiau pažvelgti į verslą, kuriuo užsiimantys asmenys paprastai stengiasi nekristi į akis. Vyro teigimu, jo įmonė minėtuosius tankus nusipirko maždaug už 2 mln. eurų, ir tik 33 tankai buvo tinkami eksploatuoti. Tai reiškia, kad vienas tankas kainavo apie 40 tūkst. eurų – arba 60,6 tūkst. eurų, jei turėsime omenyje tik 33 veikiančius „Leopard 1“.
Vieno tanko šaudymo valdymo sistemos keitimui gali prireikti 350 tūkst. eurų. Variklyje esančio asbesto pakeitimas – 75 tūkst. eurų. Freddy Versluys nurodė, kad kiekvieną tanką reikėtų vertinti individualiai.
Ėmęsis atsakomųjų veiksmų, Freddy Versluys netgi leido žurnalistams apsilankyti jo sandėlyje, esančiame provincijos miestelio Turnė pakraštyje. Sandėlis primena karinį prekybos centrą. Jame stovi apdulkėję tankai „Leopard 1“, nudažyti maskuojamuoju žalios ir juodos spalvų deriniu, bei daug kitų karinių transporto priemonių. Voratinkliais nukabinėtos lentynos grūste prigrūstos atsarginių dalių. Girdamas tankus, Freddy Versluys pažymėjo, kad suremontuoti „Leopard 1“ galėtų būti paruošti mūšiui po keleto mėnesių – daug greičiau nei dabar užsakyti nauji modeliai, kuriems pagaminti prireiks ne vienerių metų. Tankai „Leopard 1“ yra „Leopard 2“, kurių duoti Ukrainai praėjusį mėnesį pažadėjo Vokietija, Lenkija, Suomija ir kitos šalys, pirmtakai.
„Leopard 1“ yra lengvesni už „Leopard 2“ ir turi kitokį pabūklą. Freddy Versluys sandėlyje saugomi modeliai paskutinį kartą buvo atnaujinti XX a. dešimtajame dešimtmetyje.
Ekspertų grupės „International Institute for Strategic Studies“ analitikas Yohannas Michelis sakė, kad tankai „Leopard 1“ mūšio lauke būtų mažiau naudingesni nei „Leopard 2“. Vis dėlto jie praverstų kovojant su senesniais rusiškais tankais ir teikiant paramą pėstininkams, ypač atnaujinus visas sistemas.
Jeigu Belgija neatpirks tankų, juos gali įsigyti kita šalis ir perduoti Kyjivui. Verslininkas užsiminė, kad jau derėjosi su keletu Europos šalių vyriausybių dėl tokio varianto.
Freddy Versluys yra apsukrus pardavėjas ir nesustodamas vardija įvairios karinės įrangos pavadinimus, modelių numerius bei kainas. Prieš užsiimdamas šiuo verslu, jis dirbo inžinieriumi Belgijos kariuomenėje. Nors vyras kratosi „ginklų prekeivio“ etiketės, tačiau teigia, kad ginklų verslas yra geresnis už jį supančią reputaciją.
Stovėdamas prie dešimčių vokiškų tankų „Leopard 1“ ir kitos karinės technikos, išrikiuotos vėsiame sandėlyje rytinėje Belgijos dalyje, Freddy Versluys pabrėžė, kad vadovauja dviem gynybos srities įmonėms, pasižyminčioms plačia veiklos apimtimi, pavyzdžiui, erdvėlaiviams skirtų jutiklių gamyba. Bet ginklų pirkimas ir pardavimas irgi yra jo verslo dalis.
Būtent dėl tankų jis pastarosiomis dienomis atsidūrė dėmesio centre, pradėjęs viešą kivirčą su Belgijos gynybos ministre Ludivine Dedonder dėl galimybės šiuos tankus nusiųsti į Ukrainą.
Kitoms Vakarų valstybėms pastarosiomis savaitėmis įsipareigojus duoti Ukrainai pagrindinių kovinių tankų, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, Belgija nieko nepažadėjo.
Viena pagrindinių priežasčių – šalis tiesiog nebeturi tankų. Paskutiniuosius 50 daugiau nei prieš penkerius metus pardavė būtent Freddy Versluys įmonei. Paklaustas, kodėl įsigijo tankus, septintą dešimtį įpusėjęs verslininkas žilais plaukas atsakė, kad toks yra jo bendrovės verslo modelis – supirkinėti nereikalingą karinę įrangą tikintis, kad kažkam jos prireiks ateityje.
Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder pareiškė, kad vyriausybė išnagrinėjo galimybę atpirkti tankus ir juos nusiųsti į Ukrainą, tačiau jų kainą pavadino „neracionalia“ ir „nepaprastai aukšta“.
Tankai buvo parduoti po 10–15 tūkst. eurų už vienetą, o dabar verslininkas už vieną neveikiantį „Leopard 1“ prašo 500 tūkst. eurų.
Freddy Versluys netikėtai nusprendė viešai pakomentuoti ministrės žodžius ir suteikė retą progą iš arčiau pažvelgti į verslą, kuriuo užsiimantys asmenys paprastai stengiasi nekristi į akis. Vyro teigimu, jo įmonė minėtuosius tankus nusipirko maždaug už 2 mln. eurų, ir tik 33 tankai buvo tinkami eksploatuoti. Tai reiškia, kad vienas tankas kainavo apie 40 tūkst. eurų – arba 60,6 tūkst. eurų, jei turėsime omenyje tik 33 veikiančius „Leopard 1“.
Vieno tanko šaudymo valdymo sistemos keitimui gali prireikti 350 tūkst. eurų. Variklyje esančio asbesto pakeitimas – 75 tūkst. eurų. Freddy Versluys nurodė, kad kiekvieną tanką reikėtų vertinti individualiai.
Ėmęsis atsakomųjų veiksmų, Freddy Versluys netgi leido žurnalistams apsilankyti jo sandėlyje, esančiame provincijos miestelio Turnė pakraštyje. Sandėlis primena karinį prekybos centrą. Jame stovi apdulkėję tankai „Leopard 1“, nudažyti maskuojamuoju žalios ir juodos spalvų deriniu, bei daug kitų karinių transporto priemonių. Voratinkliais nukabinėtos lentynos grūste prigrūstos atsarginių dalių. Girdamas tankus, Freddy Versluys pažymėjo, kad suremontuoti „Leopard 1“ galėtų būti paruošti mūšiui po keleto mėnesių – daug greičiau nei dabar užsakyti nauji modeliai, kuriems pagaminti prireiks ne vienerių metų. Tankai „Leopard 1“ yra „Leopard 2“, kurių duoti Ukrainai praėjusį mėnesį pažadėjo Vokietija, Lenkija, Suomija ir kitos šalys, pirmtakai.
„Leopard 1“ yra lengvesni už „Leopard 2“ ir turi kitokį pabūklą. Freddy Versluys sandėlyje saugomi modeliai paskutinį kartą buvo atnaujinti XX a. dešimtajame dešimtmetyje.
Ekspertų grupės „International Institute for Strategic Studies“ analitikas Yohannas Michelis sakė, kad tankai „Leopard 1“ mūšio lauke būtų mažiau naudingesni nei „Leopard 2“. Vis dėlto jie praverstų kovojant su senesniais rusiškais tankais ir teikiant paramą pėstininkams, ypač atnaujinus visas sistemas.
Jeigu Belgija neatpirks tankų, juos gali įsigyti kita šalis ir perduoti Kyjivui. Verslininkas užsiminė, kad jau derėjosi su keletu Europos šalių vyriausybių dėl tokio varianto.
Freddy Versluys yra apsukrus pardavėjas ir nesustodamas vardija įvairios karinės įrangos pavadinimus, modelių numerius bei kainas. Prieš užsiimdamas šiuo verslu, jis dirbo inžinieriumi Belgijos kariuomenėje. Nors vyras kratosi „ginklų prekeivio“ etiketės, tačiau teigia, kad ginklų verslas yra geresnis už jį supančią reputaciją.
