Krabų medžiotojas Brazilijoje jaučia klimato kaitos pasekmes (4)

3422
REUTERS
2019 m. birželio 11 d. 15:33
Tokie žvejai kaip Jose da Cruzas ilgus dešimtmečius užsidirbdavo medžiodamas krabus plačiuose Brazilijos pakrantės mangroviniuose miškuose, susiraizgiusių augalų tankumynuose giliame juodame purve ten, kur susitinka gėlo vandens upės ir sūrus Atlanto vandenynas.

J. da Cruzas, dėl savo išsiskiriančių dantų pagarsėjęs Vampyro pravarde, nenaudoja nei meškerės, nei tinklo. Jis palieka savo kiek daugiau nei pusės metro pločio valtį ant Caratingui upės kranto ir pėsčiomis traukia per mangrovės raizgalynę, kad galėtų rankomis gaudyti krabus.

J. da Cruzas ima po truputį susilieti su jį supančia aplinka: jis pamažu pasidengia purvu, kartais atsigula, kad panardintų ranką ir ieškotų krabų. Vyriškis ištraukia du už jo rankas didesnius gausiomis kojomis bemataruojančius padarus.

Per dieną J. da Cruzas jų pagauna 50 ar 60, per savaitę jis už tai uždirba apie 45 eurus – pasak J. da Cruzo, pakankamai, kad išgyventų. Tačiau silpnas jo pragyvenimo šaltinis susiduria su daugybe grėsmių, įskaitant staigius aplinkos pokyčius, sukeltus klimato kaitos.

Vidutinis J. da Cruzo dienos laimikis yra perpus mažesnis nei prieš 10 metų. Tuomet, pasak J. da Cruzo, vandens linija buvo trimis metrais toliau, nei yra dabar.

Klimatą analizuojantys mokslininkai patvirtina, kad J. da Cruzo pastebėjimai yra teisingi. Jų teigimu, kylantis vandens lygis yra pasaulinio klimato atšilimo ženklas. Dėl klimato atšilimo taip pat kyla vandens temperatūra, o dėl to žūsta dalis jūrų augalijos ir gyvūnijos.

Mangrovės dengia 13989 Brazilijos pakrantės kvadratinius kilometrus, jos yra gyvybiškai svarbi apsauga nuo klimato kaitos. Jos saugo pakrantę nuo ardymo ir griuvimo, mat kintant klimatui smarkios audros tampa vis dažnesnės.

Patys augalai yra ganėtinai atsparūs kylančiam vandens lygiui, tačiau to negalima pasakyti apie tokias J. da Cruzo renkamas būtybes kaip krabai ir austrės.

Naujausi