Černobylio tragediją išgyvenęs funkcionierius turi priekaištų kūrėjams dėl Diatlovo ir Briuchanovo personažų vaizdavimo seriale (38)

17376
REUTERS
2019 m. birželio 24 d. 07:00
Sergejus Parašynas 1986 metais, kai įvyko bene baisiausia atominė katastrofa žmonijos istorijoje, buvo Černobylio branduolinės elektrinės komunistų partijos komiteto sekretorius. Prisiminimai apie tragediją jį persekioja iki šiol.

Vyras pamena niekaip nesuvokęs, kas vyksta, kol visko nepamatė savo akimis. Mintimis apie katastrofą S. Parašynas pasidalijo lankydamasis vadovybės bunkeryje, kuris iš karto po 1986 metų balandžio 26 dieną įvykusios nelaimės tapo savotišku krizės valdymo centru.

Ketvirtasis Černobylio branduolinės jėgainės, esančios už 108 kilometrų į šiaurę nuo Ukrainos sostinės Kijevo, reaktorius sprogo per nesėkmingą saugos bandymą. Po nelaimės į atmosferą pateko rekordinis kiekis radiacijos.
Tai, kas vyko iš karto po sprogimo, evakuacija ir katastrofos tyrimas detaliai ir gana tikroviškai pasakojama kritikų išliaupsintame HBO miniseriale „Černobylis“.

Jame kaltė dėl nelaimės verčiama Sovietų Sąjungos režimo biurokratijai ir slaptumui.

S. Parašynas, 1994-1998 metais buvęs jėgainės direktoriumi, o vėliau paskiras 30 kilometrų spinduliu besidriekiančios draudžiamosios zonos vadovu, sutinka, jog serialas gana tiksliai perteikia pirminį pasimetimą ir nenorą patikėti katastrofos mastu, tačiau pabrėžia pastebėjęs ir nemažai klaidų, pavyzdžiui, kaip vaizduojami jėgainės darbuotojai, o ypač – vadovybė.

Vyriausiojo jėgainės inžinieriaus pavaduotojas Anatolijus Diatlovas, seriale vaizduojamas kaip tironiškas ir arogantiškas vadovas, anot S. Parašyno, iš tikrųjų buvo ne toks – jis, esą, taip bjauriai su pavaldiniais nesielgė.

S. Parašynas teigia, kad tuometinis jėgainės direktorius Viktoras Briuchanovas seriale taip pat vaizduodamas ne itin tiksliai. Jį pašnekovas prisimena kaip labai santūrų, ramų, inteligentišką žmogų, niekada nesikračiusį atsakomybės dėl incidento.

Tokią pačią nuomonę išsakė 1986 metais vyresniuoju jėgainės ketvirtojo reaktoriaus inžinieriumi dirbęs Aleksejus Breusas, į katastrofos vietą atvykęs balandžio 26 dieną 8 valandą ryto keičiantis pamainai. Jis tvirtina, kad realybėje darbuotojai elgėsi žymiai drąsiau nei seriale, bet pripažįsta, kad jis atliko labai svarbų ir gerą darbą, Černobylį vaizduodamas kaip pasaulinę, o ne regiono katastrofą.

Buvęs radiologas, šiuo metu rengiantis ekskursijas po Černobylį, Sergejus Myrnas mano, kad serialo kūrėjai suklydo 1986 metų įvykius perteikę tik kaip tragediją, nes, jo manymu, Černobylis – tai viso pasaulio išmoktų pamokų, išgyvenimo ir pergalės istorija.

Ekskursijas organizuojanti bendrovė „Chernobyl Tour“ S. Parašyną, A. Breusą ir S. Myrną pakvietė į naujos ekskursijos pristatymą. Jos metu smalsuoliai gali aplankyti seriale vaizduojamas vietas, įskaitant ir vadovybės bunkerį, kur iš karto po sprogimo rinkosi jėgainės partijos komitetas, ligoninę, kur buvo vežami radiacija apnuodytieji ir geležinkelio tiltą, nuo kurio vietos gyventojai, net neįtardami apie pavojų, stebėjo gaisrą.

Naujausi