Baimės nebejaučiantys Ukrainos kariai: ginsimės ir toliau pulsime, kol nustumsime rusus iki jų sienų

Po daugelio mėnesių gyvenimo apkasuose ir bunkeriuose netoli Ukrainos pietrytinių fronto linijų Artiomas su kitais kariais jau nebejaučia baimės, kaip anksčiau.

30-metis savanoris yra iš nedidelio miestelio netoli Černihivo, šalies šiaurėje, kurį rusai buvo užėmę didelio masto karinės invazijos pradžioje daugiau nei prieš metus ir kuriam laikui okupavę. Arti rusų pozicijų esantis ukrainiečių būrys įpratęs prie nuolatinių artilerijos šūvių ir virš galvos vis praskrendančių sraigtasparnių, o šiaip pastaruoju metu čia gana ramu.

Didelę laiko dalį kariai žvalgosi pro žiūronus, laukia, klausosi, naršo išmaniuosiuose telefonuose, kasa žemes, valo ginklus, tarp kurių yra ir automatinių šautuvų, atsiųstų Amerikos ir Vokietijos.

Pastaroji rusų ataka vyko maždaug prieš mėnesį, jos metu ukrainiečiai su automatiniais šautuvais nukovė apie 30 rusų.

Jis su kolegomis, kurie daugiausia – savanoriai, pasikeisdami būna apkasuose – keturios dienos apkasuose, keturios – ne. Jie dalijasi šia vieta su kate ir septyniais jos kačiukais, katės neleidžia įsiveisti apkasuose pelėms. Siauri apkasai iškasti giliai žemėje, vietomis sutvirtinti smėlio maišais.

Slėptuvė buvo ne kartą apšaudyta, vis dėlto saugo nuo artilerijos sviedinių, minosvaidžių ir iš bepiločių numetamų ginklų, kurie kelia grėsmę abiem pusėms palei 1200 kilometrų ilgio fronto linijas rytų ir pietryčių Ukrainoje.

Ukrainos valdžia planuoja pradėti kontrpuolimą ateinančiomis savaitėmis, tikėdamasi pakeisti karo eigą ir sugrąžinti 1991 m. buvusias sienas su Rusija.