Prenumerata
Orai 
Horoskopai 
Kalendorius 
Receptai 
Kryžiažodžiai 
Fotogalerijos 
Užsakomasis turinys 
Valiutų kursai Kinijos archeologai per neseniai atliktus kasinėjimus sužinojo daugiau detalių apie tai, kaip senovės meistrai lipdė terakotinius karius iš imperatoriaus Čin Ši Huango kapavietės. Nauji duomenys buvo gauti per trečiuosius kasinėjimus imperatoriaus Čin Ši Huango mauzoliejaus Terakotinės armijos duobėje Nr. 1 Šiaurės vakarų Kinijos Šansi provincijoje.
Jie truko 13 metų iki 2022-ųjų. Tačiau kasinėjimo projektas aprėpė tik daugiau nei 400 kvadratų metrų plotą, t. y. tik 3 proc. visos 14 260 kvadratinių metrų duobės.
Kasinėjimų komandai vadovaujantis Shenas Maoshengas sakė, kad šį kartą jo komandos restauruoti 2 200 metų senumo terakotiniai kariai pasižymi rafinuotesnėmis pozomis ir veido išraiškomis. Jų rankos taip pat atskleidė vieną paslaptį, susijusią su šių senovinių molinių statulų gamybos procesu.
„Kasinėjimų metu pastebėjome vieną reiškinį, kad daugelio molinių statulų rankos buvo nulūžusios. Aptikome požymių, jog kai kurie senovės meistrai naudodavo sudūrimo techniką. Pasitelkdami keramikos miltelius ir rišamąją medžiagą, jie priklijuodavo rankas prie statulų. Kodėl jie taip darė? Štai čia matyti, kad jei pirma būtų padaryta ranka, jie nebūtų galėję išraižyti šarvų, nes ranka jiems būtų trukdžiusi. Meistrai pirmiausia sukurdavo kūno formą, o tuomet išraižydavo šarvų detales ir tik po to prijungdavo ranką. Šis procesas leisdavo jiems išraižyti šarvų detales“, – imperatoriaus Čin Ši Huango mauzoliejaus parke pasakojo tyrinėtojas Shenas Maoshengas.
1974 metais atradus terakotinius karius, kinų archeologai nustatė, kad moliniai kariai buvo pagaminti naudojant molio juostelių formavimo techniką. Senovės meistrai iš molio suformuodavo viją ir ją spirale vyniodavo nuo apačios iki viršaus, kad išgautų molinę statulą. Rankos, delnai ir galva buvo gaminami atskirai ir vėliau pritvirtinami prie kūno.
Archeologai taip pat aptiko Čin meistrų pirštų atspaudus – tai suteikė daugiau informacijos apie tuos žmones, kurie maždaug prieš 2 200 metų kūrė pasaulio stebuklą.
„Štai čia yra Čin dinastijos meistro piršto atspaudas. Tai originalus piršto atspaudas. Molinės statulos išorė buvo nudažyta spalvotais dažais. Vidus buvo lipdomas naudojant juostelių formavimo techniką, kuri reikalaudavo, kad meistras plikomis rankomis tapšnotų molį statulos viduje, todėl palikti pirštų atspaudai nėra matomi plika akimi. Taigi tyrinėju juos per mikroskopą. Palyginę pirštų atspaudus, galime nustatyti šias statulas lipdžiusius puodžius ir jų amžių.
Kai kurie rasti pirštų atspaudai priklausė nepilnamečiams, kuriems galėjo būti nuo 14 iki 16 metų. Taigi kiekvienas keramikos fragmentas gali suteikti labai daug informacijos“, – teigė tyrinėtojas Lanas Deshengas.
Jie truko 13 metų iki 2022-ųjų. Tačiau kasinėjimo projektas aprėpė tik daugiau nei 400 kvadratų metrų plotą, t. y. tik 3 proc. visos 14 260 kvadratinių metrų duobės.
Kasinėjimų komandai vadovaujantis Shenas Maoshengas sakė, kad šį kartą jo komandos restauruoti 2 200 metų senumo terakotiniai kariai pasižymi rafinuotesnėmis pozomis ir veido išraiškomis. Jų rankos taip pat atskleidė vieną paslaptį, susijusią su šių senovinių molinių statulų gamybos procesu.
„Kasinėjimų metu pastebėjome vieną reiškinį, kad daugelio molinių statulų rankos buvo nulūžusios. Aptikome požymių, jog kai kurie senovės meistrai naudodavo sudūrimo techniką. Pasitelkdami keramikos miltelius ir rišamąją medžiagą, jie priklijuodavo rankas prie statulų. Kodėl jie taip darė? Štai čia matyti, kad jei pirma būtų padaryta ranka, jie nebūtų galėję išraižyti šarvų, nes ranka jiems būtų trukdžiusi. Meistrai pirmiausia sukurdavo kūno formą, o tuomet išraižydavo šarvų detales ir tik po to prijungdavo ranką. Šis procesas leisdavo jiems išraižyti šarvų detales“, – imperatoriaus Čin Ši Huango mauzoliejaus parke pasakojo tyrinėtojas Shenas Maoshengas.
1974 metais atradus terakotinius karius, kinų archeologai nustatė, kad moliniai kariai buvo pagaminti naudojant molio juostelių formavimo techniką. Senovės meistrai iš molio suformuodavo viją ir ją spirale vyniodavo nuo apačios iki viršaus, kad išgautų molinę statulą. Rankos, delnai ir galva buvo gaminami atskirai ir vėliau pritvirtinami prie kūno.
Archeologai taip pat aptiko Čin meistrų pirštų atspaudus – tai suteikė daugiau informacijos apie tuos žmones, kurie maždaug prieš 2 200 metų kūrė pasaulio stebuklą.
„Štai čia yra Čin dinastijos meistro piršto atspaudas. Tai originalus piršto atspaudas. Molinės statulos išorė buvo nudažyta spalvotais dažais. Vidus buvo lipdomas naudojant juostelių formavimo techniką, kuri reikalaudavo, kad meistras plikomis rankomis tapšnotų molį statulos viduje, todėl palikti pirštų atspaudai nėra matomi plika akimi. Taigi tyrinėju juos per mikroskopą. Palyginę pirštų atspaudus, galime nustatyti šias statulas lipdžiusius puodžius ir jų amžių.
Kai kurie rasti pirštų atspaudai priklausė nepilnamečiams, kuriems galėjo būti nuo 14 iki 16 metų. Taigi kiekvienas keramikos fragmentas gali suteikti labai daug informacijos“, – teigė tyrinėtojas Lanas Deshengas.
