Amazonės upės baseine gimusi ir užaugusi aktyvistė kovoja už atogrąžų miškų ir savo genties išlikimą (5)

684
REUTERS
2020 m. spalio 30 d. 10:08
24-erių metų amžiaus biologijos studentė Samela vadovaujasi įsitikinimu, kad išnykus atogrąžų miškams, išnyks ir jos gentis Sater é-Mawé.

Aplinkosauginis aktyvizmas – tik nauji žodžiai pavadinti veiklą, kuria Sater é-Mawé užsiima ne vieną amžių, „Reuters“ tvirtino Samela. Mergina prisijungė prie Gretos Thunberg judėjimo „Fridays for Future“, kad išgelbėtų atogrąžų miškus. Samela skelbia vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose ir dalyvauja „Fridays for Future“ veikloje, kai nesimoko ar negamina apsauginių veido kaukių dirbtuvėlėse su kitomis Manauso priemiesčio gyventojomis.

Mokslininkai sako, kad didžiausi pasaulyje Amazonės atogrąžų miškai sugeria didžiulį anglies dioksido kiekį, todėl juos būtina išsaugoti norint sustabdyti klimato kaitą. Aktyvistė iš Švedijos G. Thunberg įkvepia Samelą, tačiau merginą veikti dar labiau skatina jos kilmė ir gimtoji Amazonės kultūra. Atogrąžų miškams grėsmę kelia neteisėti medžių kirtėjai, nuolat plečiami dirbamosios žemės plotai ir aukso kasėjai.

Jos genties pavadinimas kilęs iš tupių kalbos žodžių „sater é“, reiškiančio „ugnies driežas“, ir „Mawé“, reiškiančio „protinga ir smalsi papūga“. Sater é-Mawé genties žmonės nuo seno gyvena atogrąžų miškuose, o jų protėvių gimtinė – Amazonės intakų ištakos.

Pirmasis kontaktas su europiečiais įvyko XVII a. viduryje, atkeliavus Jėzuitų ordino misionieriams. Atogrąžų miškų naikinimas ir pašaliečių atneštos ligos šimtus Sater é-Mawé genties narių privertė persikelti arčiau miestų. Taip pasielgė ir Samelos tėvai, kai ji dar nebuvo gimusi. Šiandien jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra daug kofeino turinčios gvaraninių paulinijų sėklos. Jos sutrinamos į miltelius, kurie naudojami energiniams gėrimams gaminti bei vartojami kaip maisto papildas.

Samelos teigimu, atogrąžų miškams grėsmę kelia kraštutinės dešinės prezidento Jairo Bolsonaro vyriausybė. Brazilijos vadovas sušvelnino aplinkos apsaugos kontrolę ir planuoja ekonomiškai išvystyti Amazonės baseiną. Išgirdę tokius vyriausybės planus, nelegalūs aukso kasėjai ir medžių kirtėjai pradėjo brautis į čiabuvių rezervatus.

Remiantis vyriausybės palydoviniais duomenimis, šiais metais sausojo sezono laikotarpiu sukelti gaisrai, kuriais daugiausia buvo norima padidinti dirbamosios žemės ir ganyklų plotus, rugpjūčio mėnesį išplito iki didžiausių per pastarąjį dešimtmetį.

Praėjusį mėnesį nuotoliniu būdu kreipęsis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, J. Bolsonaro atrėmė tarptautinę kritiką dėl jo aplinkos apsaugos politikos ir pareiškė, kad gaisrus sukėlė tenykščiai gyventojai, kurie ugnimi ruošia dirbamąją žemę maistui auginti. Prezidento komentarai įsiutino Samelą.

Studentė mano, jog čiabuviai yra geriausi atogrąžų miškų sergėtojai, nes jų išlikimas priklauso nuo miškų biologinės įvairovės. Be to, jie nesiekia praturtėti bet kokia kaina, įskaitant gamtos niokojimą.

Rekomenduojame

Archyvo paieškos rezultatai