Europos Naujasis žaliasis kursas – galimybė Lietuvai tapti globaliu tvarių medinių pastatų gamybos ir eksporto centru
(5)Klimato kaita – vienas didžiausių šių laikų iššūkių, sulaukiantis vis didesnio visuomenės dėmesio ir spaudimo įvairiems ekonomikos sektoriams radikaliai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių ir aplinką teršiančių medžiagų kiekį.
Pernai Europos Komisijos pristatyta tvaraus ekonomikos augimo strategija – žaliasis kursas – pabrėžia, kad ekonomikos augimas ir veiksmai, skirti mažinti klimato kaitos padarinius, gali būti suderinti.
Siekiant įgyvendinti šį tikslą, įvairūs ekonomikos sektoriai gali prisidėti prie klimatui neutralios politikos įgyvendinimo: investuoti į aplinkai draugiškas technologijas, naudoti mažiau taršias transporto priemones, dekarbonizuoti energetikos sektorių ir kt.
Dėmesio sulaukia ir statybų sektorius. Išsivysčiusiose šalyse daugiau nei 40 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išskiria pastatai. Tokios standartinės statybose naudojamos medžiagos kaip plienas ir betonas per pastaruosius dešimtmečius tapo svarbiu CO2 emisijų židiniu.
Vienas iš būdų, galinčių prisidėti prie efektyvios kovos su klimato kaita, yra įprastų statybos medžiagų keitimas į organines.
Ko turėtų imtis statybų sektorius, siekdamas prisidėti prie klimatui neutralios politikos įgyvendinimo? Kokį vaidmenį šitame procese galėtų užimti Lietuva? Kokią įtaką Europos žaliasis kursas turės statybų sektoriui ilguoju laikotarpiu?
Inovacijų forume „Europos Naujasis žaliasis kursas – galimybė Lietuvai tapti globaliu tvarių medinių pastatų gamybos ir eksporto centru“ tarptautiniai pranešėjai diskutuos apie tai, ar įprastas statybos medžiagas keičiant organinėmis, statybos sektorius galėtų neigiamą poveikį aplinkai transformuoti į efektyvią kovą su klimato kaita. Taip pat bus atkreipiamas dėmesys į Lietuvos galimybes tapti šių pokyčių epicentru.