Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Dalis susirgusių gyventojų renkasi gydymą vaistais, kita dalis, priešingai – vengia sintetinių preparatų ir tiki gamtos galia – vartoja įvairias vaistažoles.

Žolininkavimu užsiimanti Rasa Subačienė pasakoja, kad šiuo metu sulaukianti daug klausimų, kaip sustiprinti imunitetą, tačiau visiems besidomintiems atsako, kad šį sezoną stiprinti imuninę sistemą yra jau per vėlu, o tai daryti reikėjo nuo praėjusio pavasario iki vėlyvo rudens.

Artėjantis pavasaris, anot R. Subačienės, pats laikas pradėti rinkti žoleles, o gamta geriausiai žino, ko reikia mūsų organizmui, ir pati pasiūlo, ką ir kokiu metu rinkti. „Pradedame nuo to, kas yra išlindę: kiaulpienės, gysločiai. Vėliau, birželį, kai jau augalai pradeda žydėti, žiūrime, kas tuo momentu žydi. Žoliavimas gali vykti ištisus metus“, – pasakoja pašnekovė. Tiesa, pavasarį augalai dar būna maži ir gležni, bei ne visi gali juos atskirti.

„Eurovaistinės" farmacininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad rimtai susirgę pirkėjai dažniausiai pasikliauna medicinos mokslo laimėjimais ir renkasi cheminius preparatus. Tačiau vaistininkė vaistažoles vartoti pataria, kaip paildomą priemonę.

Žoliautoja R. Subačienė sako, nesiūlanti receptų nuo ligų, o galinti tik patarti ar pasiūlyti vieną ar kitą žolelę, kuri palengvintų susirgimą. Žolininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad lietuviai dažnai daro didžiulę klaidą, ilgai vartodami tas pačias vaistažoles. „Pavyzdžiui, čiobrelius visi dievina. O čiobrelis yra labai stipri žolė, kurios nereikia vartoti nuolat. Nes kai jos iš tikrųjų reikės, kada kosulys pradeda pulti, peršalimai, tada jau čiobrelis nebeveiks. Jį reikia gerti tuomet, kai atsiranda pirmieji peršalimo požymiai “, – pataria žolininkė.

Vaizdo reportaže taip pat pamatysite, ką, vaistažoles ar sintetinius preparatus, renkasi vaistinėje kalbinti pirkėjai.