Varikozė gali baigtis net mirtimi: gydytojas paaiškino, kaip pajusti ligos pradžią (1)

12074
2016 m. gruodžio 15 d. 22:04
Venų varikozė daugiau ar mažiau kankina kone kas antrą pasaulio žmogų. DELFI TV konferencijoje apsilankęs Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g., Vilniuje kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas pabrėžė, kad vieniems išsiplėtusios venos – tik kosmetinė problema, tačiau kitiems ji gali baigtis baisiomis komplikacijomis.

Venų varikozė vystosi, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi, susikaupia pernelyg daug kraujo bei išsiplečia paviršinės kojų venos.

„Tiesa, skaudžiausios komplikacijos būna dažniau ne tada, kai išsiplėtusios venos, o kai pažeidžiamas venų kamienas. Turime paviršines ir giliąsias venas ir būtent pastarosios atlieka didžiąją kraujo grąžinimo funkciją“, - sakė N. Bičkauskas.

Šių giluminių procesų nematome, tačiau pajusti – galime.

„Pačioje pradžioje problemą sutvarkyti yra daug paprasčiau, sakau kaip gydytojas. Kol yra C2, vadinamoji kosmetinė stadija, dėl gydymo sprendžia pats žmogus. Pokyčiai kojoje jau yra, tačiau nevargina tinimas, sunkumas. Kitoje stadijoje prisideda šie pojūčiai, dar vėliau – odos pokyčiai, o blogiausi scenarijai – opos ir būklė po opų“, - perspėjo specialistas.

Opa, atsiradusi dėl kojų venų varikozės, – tai tiesus kelias infekcijai, kurios sunkiausios galimos komplikacijos – sepsis ir mirtis. Negydoma kojų venų varikozė gali sukelti tromboflebitą, arba paviršinių venų uždegimą, kuris kyla susidarius trombams venose. Krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos tromboemboliją ir ūmią mirtį.

Labai svarbus ir genetinis polinkis.

„Apsižvalgykite aplink. Jei artimoje aplinkoje, šeimoje yra sergančių varikoze, greičiausiai ligos neišvengsite ir jūs“, - pripažino pašnekovas.

Tobulėjančios technologijos palengvino venų varikozės diagnostiką ir gydymą.

„Tačiau iš pačių pradžių buvo tik chirurginis-anatominis periodas, kai operuojant venas reikėjo tam tikrų žinių. Žinojai, kur vena prasideda, kur baigiasi, būdavo įvedamas specialus zondas ir ji tiesiog būdavo išplėšiama. Patikėkite, trauma būdavo didelė. Tokios operacijos metu pacientas netekdavo litro ir daugiau kraujo. Palyginimui, šiandien 5-10 ml jau yra per daug netekto kraujo. XX a. pab. atsiradus dinaminiams tyrimams pasikeitė šios patologijos supratimas ir atsirado naujieji gydymo metodai“, - istorinėmis detalėmis dalijosi N. Bičkauskas.

Daugiau: vaizdo konferencijos įraše:

Daugiau

Rekomenduojame

Archyvo paieškos rezultatai