Sergančius šia liga anksčiau vadindavo velnio apsėstais: ištikus priepuoliui aplinkiniai dažnai pakenkia, o ne padeda (3)

8815
Justinas Arlauskas, Rokas Ulys, Eglė Nes | www.DELFI.lt
2019 m. balandžio 3 d. 09:11
Kalbėdama apie tai, kaip padėti žmogui ištiktam epilepsijos priepuolio, R. Mameniškienė pirmiausia skatina nurimti pačiam, o tam, kad galėtume objektyviai įvertinti situaciją, reikia suprasti, kad tam žmogui tikrai neskauda, nes jis tuo metu nieko nejaučia.

„Anksčiau žmonės įsivaizduodavo, kad privalu kišti šaukštą burnon. Tai noriu pasakyti, kad nieko, nei šaukšto, nei savo rankos kišti į burną negalima. Į priepuolio ištikto žmogaus burną kišdami tą šaukštą ar ranką nepadėsite jam neprikąsti liežuvio arba žando. Tai – mitas, nes liežuvis prikandamas pačioje pradžioje, per pirmąsias priepuolio sekundes ir to kitam žmogui pamatyti praktiškai neįmanoma. Bandydami vėliau atplėšti stipriai sukąstus dantis, atverti burną, galite išlaužti dantis, sulaužyti žandikaulį, sužaloti gleivinę“, – apie dažniausią klaidingą įsitikinimą pasakoja profesorė R.Mameniškienė.

Priepuoliai yra trumpi, paprastai trunkantys apie minutę. R.Mameniškienė pataria fiksuokite jo trukmę, mat, jei tęsiasi daugiau negu 5 minutes, reikia kuo skubiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Padėti priepuolio ištiktam žogui ką nors minkšto po galva, paversti jį ant šono ar bent į šoną pasukti galvą, patraukti aštrius daiktus, atlaisvinti drabužius, jei jie veržia.

„Visą kūną ar bent jau galvą pasukti į šoną yra svarbu todėl, kad pasibaigus traukuliams neužkristų liežuvis ir žmogus nepaspringtų seilėmis. Neretai susilaukiu klausimo, ar gali žmogus praryti liežuvį. Tai priepuolio metu jo tikrai praryti negalima. Jeigu žmogus pasibaigus traukuliams guli ant nugaros, tai liežuvis, atsipalaidavus visiems raumenims, gali užkristi ir uždryti visus kvepavimo takus. Taip pat žmogus gali paspringti seilėmis, nes yra seilėtekis“, – sako R.Mameniškienė.

Daugiau

Naujausi