Arbatą gerti reikia visai ne taip: susirgę daro klaidą ir nutolina pasveikimą (11)

35524
2018 m. spalio 22 d. 17:29
Šaltuoju metų laiku tinkamai paruošdami savo maistą ir pasirūpindami jo įvairove galėtumėte pamiršti papildų vartojimą. Apsisaugotumėte organizmą nuo išbalansavimo. Kaip teisingai maitintis ir kokį gyvenimo būdą propaguoti rudenį bei žiemą, DELFI TV pasakojo mitybos specialistė Vaida Kurpienė ir „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė.

– Rudenį ir žiemą visada aktualu kalbėti apie peršalimo ligas. Ko griebtis, jei jaučiamės sveiki? Ar reikia gerti papildus, ar užtenka teisingai maitintis?

– E. Ramaškienė: Vitaminų sukaupti daug negalime, sukaupiame dviem-trim savaitėms, o vėliau jų turėtume gauti su maistu arba papildomai vartoti papildus. Kiekvieno žmogaus mityba yra individuali. Jei jis sveikai maitinasi ir naudoja natūralius produktus, galima išvengti papildų vartojimo. Žinoma, jų nerekomenduojama vartoti labai didelėmis dozėmis. Pastebiu, kad žmonės dažnai mėgsta vartoti kelis papildus vienu metu. Dėl tokio vartojimo organizme viskas išsibalansuoja, geriau imtis natūralių priemonių.

Ne šaltis silpnina mūsų sveikatą, o buvimas uždarose patalpose, kurios yra nevėdinamos. Taip pat pakenkia žmonės, kurie nešioja virusus, o kiti nuo jų užsikrečia. Jeigu imunitetas per silpnas, savaime suprantama, kad virusai mus paveiks. Ne tik jie, bet ir cukrus, riebalai taip pat silpnina imunitetą.

Nerekomenduojama žiemą vartoti daug pieno produktų, kadangi dėl jų gaminasi daug gleivių ir organizmas nebesugeba kovoti su virusais.
Žiemą labai tinka valgyti visas raugintas daržovės, jose daug vitamino C. Tarkime, raugintuose kopūstuose daugiau vitamino C nei žaliuose, be to, jie turi probiotikų.

Žiemą imunitetui naudingi visi daiginti grūdai. Pastarieji turi daug vitamino B, antioksidantų, seleno, vitamino E.
Žinoma, labai svarbu fizinis aktyvumas, subalansuota mityba: svarbu nevalgyti per daug druskos, gerai išsimiegoti, valdyti stresą, laikytis dienos rėžimo.

– V. Kurpienė: daug kas galvoja, kad išgers arbatos su citrina ir tokiu būdu gaus vitamino C. Vis dėlto, kai šis vitaminas užplikomas karštu vandeniu, jo nebelieka. Pavyzdžiui, brokoliai, turi dvigubai daugiau vitamino C nei citrina. Jei valgome pakankamai daržovių, tai gauname pakankamai vitamino C, bet maistą reikia kuo mažiau kaitinti.
E. Ramaškienė: kai peršalę geriame arbatas su medumi ir citrina, vaistažolėmis, vanduo būtinai turi būti šiek tiek pravėsęs, nes užpilant karštu vandeniu, žūsta naudingos medžiagos. C, E, B1, B6 – vitaminai, svarbiausi norint apsisaugoti nuo peršalimo.

– V. Kurpienė: yra dar kita klaida, kurią daro žmonės, gerdami arbatą. Dažnai geriant arbatą, girdime, kaip ją sriubčioja. Tai reiškia, kad arbata yra per karšta, citrinos ir medaus vitaminai žuvę, o gleivinė išplikoma. Dėl to gijimo procesas pasidaro daug ilgesnis. Mes labai daug šnekame, kokį maistą valgome, bet retai – kaip jį valgome. Arbata turėtų būti šilta, o ne karšta. Medaus irgi negalima padauginti, ištirpdyti jį reikia šiltame vandenyje. Bičių duonelė, žiedadulkės turi daug didesnį koncentratą vertingų medžiagų nei pats medus.

Daugiau
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujausi