Hematologas papasakojo, kodėl žmonės suserga vėžiu ir kokie pirmieji šios ligos simptomai (18)

52967
DELFI DIENA | www.DELFI.lt
2018 m. lapkričio 13 d. 18:16
Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 15 000 onkologinių susirgimų, 10 proc. iš jų išgirsta kraujo vėžio diagnozę. Gydytojas hematologas sako, kad kiekvieno susirgusiojo liga yra unikali, todėl gydymas ir simptomai – labai individualūs.

Laidoje DELFI DIENA lankėsi Santaros klinikų gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas ir asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė, kurie papasakojo apie kraujo ligas.

– Kokia situacija Lietuvoje kalbant apie kraujo ligas?

– V. Pečeliūnas: situacija, kaip ir visame pasaulyje, sakyčiau, yra gerėjanti. Nors ir norisi greitesnės gerėjimo dinamikos. Bet tarkime, jei prieš 10-15 metų, lygindamiesi su užsienio kolegomis mes matydavome didžiulę prarają tarp mūsų ir jų galimybių. Iš tiesų, paskutiniu metu jau nebėra jokios prarajos. Nors galimybės nesusilyginusios, tačiau jos artėja link Skandinavų šalių.

– O kaip iš pacientų pusės?

– I. Drėgvienė: Atėjęs inovatyvus gydymas, gydytojų kompetencija ir pažanga davė tą rezultatą, kad pacientų išgyvenamumas tikrai gerėja. Sergamumą mes turime panašų daugelį metų, bet gyvenančių žmonių su šia liga (kraujo vėžiu – DELFI) skaičius milžiniškai auga.
Kraujo vėžys. Kokia tai liga?

– V. Pečeliūnas: tai yra ligų spektras. Tai yra apie 10 proc. onkologinių susirgimų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 15 000 onkologinių susirgimų, apie 1500 – kraujo onkologiniai susirgimai. Medicina labai svarčiai juda link individualios medicinos, individualaus požiūrį į kiekvieną ligonį. Apie kiekvieną ligonį mes gauname vis daugiau ir daugiau duomenų. Duomenų srautas šiuo metu yra neįtikėtinai didelis. Individualaus gydymo nevadinčiau labai tolimos ateities perspektyva. Kiek yra pacientų, tiek yra ligų, mes taip vertiname. Labai daugėja pacientų, kurie išgyja, kurie suvalgo ligą, jos ir neišgydžius, tačiau jie gyvena. Kiekvieną dieną pacientų srautai auga neįtikėtinais kiekiais. Jei hematologų poreikis buvo vertinamas prieš 5-eriųs metus, tai šiandien tai visiškai neatitinka realybės.

– Kaip ši liga atsiranda?

– Apskritai, reikėtų kalbėti apie vėžį. Yra kelios teorijos, tačiau viena pagrindinė, vyraujanti teorija, kad tai yra liga, kuri išsivysto dėl genetinių pažaidų. Dažniausiai tam įtakos turi keli faktoriai – natūrali, nenatūrali radiacija, tam tikros kancerogeninės medžiagos arba net ir natūralūs, organizme vykstantys procesai lemia tam tikras genų anomalijas, kurios galiausiai skatina neįprastai didelį ląstelių dauginimąsi. Tas jų dauginimasis yra navikinis procesas arba kitaip vadinamas vėžys. Kraujo ląstelės yra vienos iš greičiausiai besidauginančių. Kiekviena kraujo ląstelė gali suvėžėti ir dar keliais skirtingais būdais.

– Kokie yra pirmieji simptomai?

– V. Pečeliūnas: Labai įvairūs. Visos ligos yra labai skirtingos, tad ir pasireiškimai yra labai įvairūs. Bet dažniausiai tai yra bendras silpnumas, bendra negalia. Labai pablogėja rodikliai, dėl ko žmonės gali pradėti kraujuoti arba atsiranda sunkiai suvaldomas karščiavimas. Tie patys simptomai gali atsirasti dėl daugelio kitų priežasčių. Pakitimai kraujyje irgi ne visada būdingi kraujo ligoms. Tam tikros kraujo ligos kraujo tyrime gali nerodyti jokių paktimų.

Apie kraujo ligų gydymą, komplikacijas, sergančiojo savijautą ir pagalbą jam, gydytojo ir paciento santykius klausykite laidos DELFI DIENA vaizdo įraše.

Daugiau

Rekomenduojame

Archyvo paieškos rezultatai