Medicinos centro „Northway” šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pastebi, kad pavasarį daug žmonių kreipiasi dėl peršalimo, o ypač jauni žmonės dažniausiai šio sezono metu pajaučia per didelio nuovargio simptomus.

Saulės šviesos stokos pasekmės

Anot šeimos gydytojo, tipiniai susirgimai pavasario sezono metu dažniausiai susiję su dviem priežastimis: saulės stoka, mažu fiziniu aktyvumu ir pakartotiniu peršalimu arba vabzdžių suaktyvėjimu.

Saulės stoka gali sukelti įvairius negalavimus. Gydytojas V. Morozovas sako, kad būtent dėl šios priežasties situacija Lietuvoje primena poliarines sritis. Lauke praleidžiame nedaug laiko, o saulėtų dienų čia irgi mažai ir tai turi pasekmių.

„Jeigu mes didžiąją laiko dalį praleidžiame darbe, dirbtinė šviesa mūsų smegenims nesuteikia informacijos, kad tai buvo diena. Ateiname į darbą septintą valandą, penktą valandą grįžtame. Išeiname – tamsu, grįžtame – tamsu. Mūsų akys, smegenys negauna šviesos. <...> Mes iš tikrųjų dažnai gyvename poliarinės nakties sąlygomis. Tai daro įtaką medžiagų apykaitai, mažina serotonino sintezę ir melatonino gamybą“, – aiškina gydytojas.

Tūkstantis ir viena pavasarinio nuovargio priežastis

„Nustokite dirbti po 12 valandų per dieną“, – V. Morozovas pripažįsta, kad būtent tokį patarimą dažnai tenka duoti jauniems žmonėms, kurie skundžiasi nuolatiniu nuovargiu.

Nuovargis – tai ne tik fizinis jausmas, bet ir emocinė būklė, atsirandanti dėl įvairių priežasčių. Jų gydytojas išvardino daugybę: persidirbimas, varginančios virusinės ligos, emocinė įtampa. Kalbant apie patologinį nuovargį, V. Morozovas pataria sunerimti tuomet, kai nebesugebame pailsėti. Anot jo, dažnai gydytojams pavyksta išsiaiškinti, kad tai susiję su kokia nors liga, pavyzdžiui, mažakraujyste, skydliaukės sutrikimais ar tam tikrų medžiagų stoka.

Jo nuomone, žalinga priemonė, kurios griebiasi tokie žmonės – tai įvairūs stimuliantai. Kava, energetiniai gėrimai, juoda arbata – visa tai, anot gydytojo, tėra laikina saviapgaulė. Vakare vis tiek darosi sunku užmigti, o tuomet pacientai griebiasi vaistų arba netgi alkoholio.

„Įsivaizduokite vos paeinantį arklį. Jeigu mes jį dar mušime su botagu, vargu, ar labai ilgam jį paskubinsime, greičiausiai visiškai „nuvarysime““, – tokį palyginimą pateikia gydytojas.

Vitamino D šaltinis

Dėl nuolatinio nuovargio arba siekdami apsisaugoti nuo dažno peršalimo žmonės griebiasi „šiaudo“ ir vartoja įvairius vitaminų kompleksus nepasidomėję, kokių medžiagų jiems trūksta labiausiai. Pasak V. Morozovo, šie preparatai neturėtų būti vartojami nuolat.

„Naudoti medžiagų vien dėl naudojimo ir be reikalo – nereikia. Aš savo pacientams visą laiką sakau, kad jei jie du – tris kartus per metus pavartos gamintojo, kuriuo pasitiki, polivitaminų kursą, nieko blogo nebus. Bet, jeigu nuolat kažką vartojame, tikrai nepadedame savo organizmui, galbūt net kenkiame“, – teigia gydytojas.

Jo teigimu, vitaminas, kurio tikrai trūksta beveik visiems lietuviams – tai vitaminas D. Norint gauti reikiamą šio vitamino kiekį gydytojas rekomenduoja skystus ir natūralius žuvų taukus.

„Mes skysčio suslėgti negalime. Jeigu mums reikia gauti valgomąjį šaukštą per dieną arba arbatinį šaukštą (vaikui), „supilti“ jo į vieną mažytę kapsulę nesugebėsime. Vienas dalykas – preparato kaina, kitas – to apvalkalo kiekis didėja. Reikėtų 3-5 kapsulių per dieną. Labai dažnai į kapsules nėra dedami natūralūs žuvų taukai, dažniausiai dedamas tik vienas iš ingredientų – tai „Omega 3” riebiosios rūgštys”, – aiškina gydytojas.

V. Morozovas teigia, kad vartodami natūralius žuvų taukus gauname ne vieną, o dvi medžiagas, kurių įprastai negauname su maistu: „Omega 3” riebiųjų rūgščių ir vitamino D.

Klausiantiems, kaip priprasti prie savotiško žuvų taukų skonio, gydytojas pataria šį skystį vartoti šaltą ir išsyk ko nors suvalgyti.