Remiantis tradicijomis, kuo daugiau tatuiruočių puošė moters veidą ir kūną, tuo labiau ji buvo vertinama ir branginama vietos vyrų. Kitaip tariant, tatuiruočių skaičius lėmė merginos grožį. Vėliau atsirado išminčių, kurie šioms islamą išpažįstančioms moteris įdiegė mintį, esą tokie piešiniai ant kūno – baisi nuodėmė.

Norėdamos išpirkti savo kaltę dėl sprendimo puoštis kūno piešiniais, moterys atidavė brangiausia, ką turėjo – sidabro papuošalus. Nepaisant įsitikinimo dėl padarytos nuodėmės, viena šavisų genties senolių atvira – tatuiruotės jai gyvenime atnešė sėkmę, ji susilaukė daug vaikų ir galiausiai išsaugojo šeimą.