Padelis šiais metais Lietuvoje atšventė dešimtmetį, o savo istoriją pradėjo 1969 m. Skaičiuojama, kad mažuoju teniso broliu laikomą žaidimą visame pasaulyje praktikuoja daugiau nei 25 milijonai žmonių, o šios industrijos vertė siekia bent 2 milijardus eurų.
Ispanijoje padelis yra antra pagal populiarumą sporto šaka, nusileidžianti tik futbolui. Ji vis labiau įsitvirtina ir tarp tradicinių sporto šakų – praėjusiais metais padelis buvo įtrauktas į Europos žaidynių programą. Planuojama ir siekiama, kad šis sportas iki 2032 m. vasaros žaidynių taptų olimpiniu sportu.
Padelis yra greičiausiai augantis sportas pasaulyje, o į jį nėrė tokios futbolo legendos kaip Zlatanas Ibrahimovičius ir Zinedine’as Zidane’as, atidariusios padelio centrus gimtinėse – Švedijoje ir Prancūzijoje.
Į Lietuvą šį sportą 2014 m. atvežė Šarūnas Marčiulionis, o jį mielai žaidžia šalies futbolo rinktinės treneris Edgaras Jankauskas.
„Tai – ganėtinai jaunas sportas. Dar nedaug kas žino, kad yra ir kita pusė – ne tik mėgėjiška – padelio pusė. Profesionali pusė nėra tokia lengva ir paprasta“, – Delfi tinklalaidėje „Sportinė forma“ sakė buvęs šio sporto profesionalas, dabar treneriu dirbantis Titas Mikelevičius.
Tad kuo skiriasi tenisas ir padelis? Pastarasis iš esmės yra teniso ir skvošo mišinys.
„Aikštelės dydžiu, tuo, kad kamuoliukas gali atsimušti nuo sienos. Tai panašūs sportai, bet padelio žaidimo logika yra kitokia. Tenisą aš vadinu arklių sportu – jis reikalauja daug fizinių jėgų, Padelis yra šiek tiek taktiškesnis sportas, mano nuomone. Žaidi du prieš du, kortas nėra didelis, todėl nelabai yra, kur išnaudoti tos jėgos, turi gudrumu viską padaryti. Galbūt dėl to padelis labai populiarus tarp futbolininkų, krepšininkų, nes ir jų sporte yra daug taktikos“, – lygino T. Mikelevičius.
30-metis yra aukščiausiai Tarptautinės padelio federacijos (FIP) reitinge kada nors užkopęs lietuvis – jam buvo pavykę pasiekti 253 vietą.
Tai – ganėtinai rimtas pasiekimas, nes įprastai šiame žaidime dominuoja Ispanijos, Argentinos ir kitų pietinių valstybių atstovai. Pavyzdžiui, dabartinio FIP reitingo šimtuke be ispanų ir argentiniečių yra vos 13 kitų valstybių žaidėjai. Šiame – dar keli italai, brazilai, Jungtiniams Arabų Emiratams atstovaujantys užsieniečiai, o iš šiaurinių Europos valstybių – vos du atstovai, belgas ir švedas.
T. Mikelevičius praktiškai visą gyvenimą leidžia su rakete rankose – nuo septynerių metų žaidė tenisą, o 2014 m. pakviestas išbandyti padelio šiame ir liko.
„Visi mes pradėjome nuo teniso. Padelis man buvo atgaiva ir niša, kur galėjau tęsti sportinį kelią, nes vis dar norėjau tą daryti.
Reikėjo daug piniginių investicijų, daug keliauti, iki šiol turime didelį specialistų trūkumą. Viskas prasidėjo nuo to, kad reikėjo rasti, kur išvažiuoti treniruotis.
Padelio sostinė yra Ispanija, ten yra šerdis, geriausi treneriai dirba. Iš pradžių ten ir buvau. Visą gyvenimą buvau su rakete, bet pereiti iš teniso į padelį reikėjo 5-6 metų. Tarp profesionalų labai sudėtingai pasiekiami rezultatai. Konkurencija yra nežmoniška.
Man kiek pasisekė, nes tuo metu jau pradėta kalbėti, kad reikia plėstis į kitas šalis ir auginti sportą. Jiems tiko, kad esu lietuvis, todėl gaudavau vardinius kvietimus į turnyrus. Bet vietiniai žaidėjai net miegodavo palapinėse, kad galėtų dalyvauti turnyruose“, – savo profesionalo kelią prisiminė T. Mikelevičius.
Tada išgyventi iš savo pasiekimų turnyruose negalėjo, o dabar laikai pasikeitė, sako jis.
„Tuo metu išgyvendavo TOP20 žaidėjai. Ten, kur aš buvau – 253 pozicija, ten pinigų nebuvo. Mane gelbėjo rėmėjai, dėl jų galėjau keliauti, treniruotis ir žaisti turnyruose.
Dabar situacija visai kitokia. Padelis labai stipriai pasikeitė, kaip diena ir naktis, lyginant su mano laikais. Anksčiau nebuvo tiek daug turnyrų, jie neturėjo didelių prizinių fondų. Tą puikiai iliustruoja prisiminimas, kai žaidžiau tarptautiniame turnyre Varšuvoje, į kurį atvažiuoja stiprūs žaidėjai. Su partneriu patekome į pusfinalį ir juokėmės – tai leido apmokėti autobuso bilietus, nes gavome apie 80 eurų premiją.
Bet šiuo metu viskas kitaip. Yra daug turnyrų, biudžetai išaugę, nes atėjo investicijos iš Kataro šeichų. Priziniai fondai stipriai padidėjo. Per mėnesį gali sužaisti penkis turnyrus ir būdamas aukštesniame lygyje jau gali išgyventi, uždirbti 5-7 tūkst. eurų per mėnesį vien žaisdamas, nekalbu apie treniravimą. TOP žaidėjai pakankamai gerai gyvena. Į šį sportą jau galima žiūrėti į tą, kuris sportininkams generuoja gerus pinigus“, – atskleidė T. Mikelevičius.
Pats šiuo metu jis koncentruojasi į trenerio karjerą.
„Šiuo metu priėmiau sprendimą pailsėti nuo turnyrų. Dešimt metų dalyvavau juose, paskutinius 3-4 metus labai intensyviai. Tam, kad juose žaistum reikia rėmėjų. Esu perfekcionistas. Jeigu pakankamai neskiriu laiko treniruotėms, žaisti vien dėl žaidimo – man netinka. Geriau investuoti į save kaip trenerį, todėl esu priėmęs tokį sprendimą“, – sprendimo motyvus aiškino vyras.
Pagal sulaukiamus skambučius iš norinčių treniruotis ir išbandyti šį sportą – tai aukso amžius treneriams, sako T. Mikelevičius, bet išskiria kitą problemą.
„Liūdnas vaizdas, nes treneriais dirba bet kas. Tai nėra gerai. Užsienyje yra specialūs mokymai, kuriuose treneriai licencijas išsilaiko per metus, pas mus – per savaitgalį. Tai daug ką ir pasako“, – pabrėžė jis.
T. Mikelevičius kartu tiki, kad vieną dieną Lietuvoje pavyks užauginti profesionalą, kuris pranoks ir jo pasiekimus padelio aikštėje.
„Dar reikia laiko, kad žmonės sužinotų apie tą profesionalią pusę“, – įsitikinęs jis.