„Nuoširdžiai jaudinuosi, bet taip pat kartu labai laukiu šio įvykio. Jaudulys yra, bet tai normalu. Stengiuosi savo galvos neužkrauti mintimis apie būsimas varžybas.
Vien mąstymas apie tai, laukimas nepadeda. Tiesiog stengiuosi daryti tai, ką paprastai darau kiekvieną dieną. Sportuoju, laiką leidžiu su mylimais, artimais žmonėmis. Juk gyvenimas yra daugiau, nei tik riedlentė, čempionatas ar šios žaidynės“, – kalbėjo Š. Rasalas.
„Man asmeniškai tai tos varžybos, tos lenktynės, apie kurias aš visada svajojau. Septynerius metus esu šiame sporte ir norėjau vieną dieną stoti prie starto linijos tokiose lenktynėse, kur varžytųsi geriausi kalnų riedlentininkai, juos suptų žiniasklaidos atstovai, o mes, kalnų riedlentininkai, pasijustume svarbaus pasaulinio lygio varžybų dalyviai.
Tai mano karjeroje vienas svarbiausių startų“, – prieš kelionę į Katalonijos sostinę kalbėjo S. Rasalas.
Šioms varžyboms 34-erių riedlentininkas ruošėsi ne tik Lietuvoje: prakaitą braukė ir nuo kalvų skriejo Austrijoje, ir Jungtinėje Karalystėje.