Moterų šuolių į aukštį rungties varžybas A.Palšytė pradėjo, kai visos konkurentės jau buvo baigusios savo pasirodymą – nuo 185 cm. Šį ir 190 cm aukščius lengvaatletė įveikė pirmais bandymais, 195 cm – antru, o tada nusprendė bandyti pagerinti Lietuvos rekordą ir šokti 199 cm.
„Susiklostė tokia situacija, jog nustačiau 199 cm aukštį, jį įveikiau iš pirmo karto, tačiau po to iš vyriausiojo teisėjo sužinojau, jog tokio aukščio nebuvo. Sektoriuje buvę teisėjai matyt vadovavosi pasenusiomis žiniomis, kurios neatitiko naujų taisyklių. Apmaudu, bet ką padarysi“, – šyptelėjo A.Palšytė.
IAAF taisyklės nurodo, jog aukščio paklaida negali siekti daugiau nei 1 mm, tuo tarpu moterų šuolių į aukštį varžybose teisėjavę lietuviai manė, kad paklaida gali būti iki 5 mm. A.Palšytei šiuo metu priklauso trečias sezono rezultatas pasaulyje. Jei 199 cm aukštis būtų įskaitytas, lietuvę geriausio sezono rezultatų savininkių sąraše lenktų tik Kamila Licwinko iš Lenkijos.
Pakartojus Lietuvos rekordą – 198 cm – A.Palšytė bandė įveikti 201 cm aukštį. Deja, šįkart jis nepakluso.
„Kodėl nebandžiau dar kartą peršokti 198 cm? Tiesiog galvojau, jog šį aukštį jau peršokau ir reikia bandyti daugiau. Jei nebūtų visa ši situacija užtrukusi tiek ilgai, gal būtų pasisekę įveikti ir 201 cm, – pasakojo A.Palšytė. – Turiu problemų su pečiu, paaiškėjo, jog treniruotės metu pažeidžiau sąnarį. Nėra labai smagu, bet su medikų pagalba iki Europos čempionato tikiuosi susitvarkyti.“
Lietuvos čempione A.Palšytė tapo penktą kartą. Antra-trečia pozicijomis pasidalijusios Urtė Baikštytė ir Gintarė Nesteckytė įveikė 170 cm aukštį.
Moterų rutulio stūmimo varžybose užfiksuotas dešimtas geriausias rezultatas per visą Lietuvos istoriją, kurio autore tapo tik šį sezoną ties rutulio stūmimo rungtimi susikoncentravusi Giedrė Kupstytė. Iki šios žiemos pirmenybę ieties metimui skyrusi sportininkė rutulį nustūmė lygiai 16 metrų.
„Specializavimasis vienoje rungtyje tikrai išėjo į naudą. Trijų mėnesių darbas nenuėjo veltui, viskas susiklostė taip, kaip ir planavome, – teigė G.Kupstytė. – Mano fiziniai duomenys labiau tinkami šiai rungčiai, nors nesu tokio svorio, kokio yra aukščiausio lygio rutulio stūmikės, bet kitus duomenis – greitį, staigumą,sprogstamąją jėgą – labiau pavyksta išnaudoti rutulio stūmime, o ne ieties metime.“
Vyrų rutulio stūmimo rungties čempiono titulą iškovojo šeimininkų atstovas Šarūnas Banevičius. Kelialapį į Europos čempionatą jau turintis lengvaatletis įrankį nustūmė 19,19 m.
„Dalyvauti varžybose Klaipėdoje man yra privalumas: stebėjo tėvai, treneris, brolis, daug artimų žmonių, kurie eilę metų mane palaiko. Tiek maniežas, tiek sektorius Klaipėdoje yra geriausi Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vilniuje, jei stumi į kairę pusę, gali pataikyti į sieną. Ten, Šiauliuose ir Kaune rutulio stūmimo sektoriai yra mažoki, – pasakojo Š.Banevičius.
– Siaučiantis gripas manęs neaplenkė, teko penkias dienas praleisti su temperatūra. Džiaugiuosi, jog įrodžiau sau, kad virš 19 metrų galiu nustumti bet kokiomis sąlygomis. Likusios dvi savaitės iki Europos čempionato bus darbingos. Negaliu numesti krūvio, likusios dienos nebus lengvas pasivaikščiojimas.“
Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato normatyvas pirmą Lietuvos čempionato dieną nepakluso niekam. Arčiausiai to buvo sprinteris Rytis Sakalauskas, 60 metrų įveikęs per 6,74 sek. Iki normatyvo jam pritrūko 0,04 sek. Tiesa, vilčių vykti į Europos čempionatą R.Sakalauskas neprarado: arti normatyvo buvę sportininkai gali tikėtis LLAF Tarybos narių malonės.
„Normatyvo nepadariau, šio sezono tikslas nebuvo 6,70 sek., laikas turėjo būti dar geresnis. Nebesu jaunas, jei vykčiau į Europos čempionatą, norėčiau kovoti dėl patekimo į finalą. Su dabartiniu rezultatu apie finalą galima tik svajoti, – krimtosi R.Sakalauskas. – Žinau, ko nepadariau ir kur padariau klaidas. Truputį paeksperimentavau, tačiau neišėjo, tad lieka grįžti į savo kelią ir ruoštis vasaros startams.“
Praėjusiais metais taip pat Klaipėdoje vykusiame Lietuvos čempionate R.Sakalauskui varžybos baigėsi labai nesėkmingai: sportininkas finišavęs rėžėsi į sieną, to pasekmė – lūžusi ranka.
„Labai džiaugiuosi, jog organizatoriai šiemet uždėjo čiužinius. Kadangi žinau, kad dabar yra saugu, galvoje baimės jausmas tikrai neįstrigo“, – sakė šeštą kartą iš eilės Lietuvos čempiono titulą nuskynęs sprinteris.
Kurioziškai varžybos susiklostė ir Vaidai Žūsinaitei. Sportininkei starto metu varžovė „numynė“ batą, tad 1500 m rungties distanciją ji įveikė su vienu batu. Lietuvos čempionate V.Žūsinaitė dalyvavo tik ką sugrįžusi po beveik mėnesį trukusios treniruočių stovyklos Portugalijoje.
„Stovyklą vertinu labai gerai, nereikėjo bėgti per sniegą, buvo daug šilčiau. Atlikau visus darbus, kuriuos treneris suplanavo, tik savaitė prieš Lietuvos čempionatą buvo lengvesnė, tad nesijaučiu pavargusi, – pasakojo V.Žūsinaitė. – Tikėjausi geresnio rezultato (sportininkė 1500 m nuotolį įveikė per 4 min. 34,44 sek. bei finišavo pirma), tačiau starte varžovė numovė batelį. Teisėjas sušuko „į vietas“, pradėjau bėgti, tačiau jaučiausi lyg bėgdama su šlepete, tad pirmame rate tą batelį nuspyriau ir bėgau su vienu. Kiekvienas toks kuriozas išeina į naudą.“