Laikas nebuvo fiksuojamas, o ir griežtų taisyklių laikytis nereikėjo, nes svarbiausia čia – ne rekordai, o ryžtas ir valia, kuriais tikrai gavo įsitikinti šiltai apsitūloję praeiviai, žvelgdami į tris dešimtis su vienais apatiniais pro šalį risnojančių bėgikų.
Šiais metais oras bėgimo dalyviams buvo, galima sakyti, gailestingas, palyginti su lygiai prieš metus tekusiomis sąlygomis, kai reikėjo bėgti sningant ir tvyrant 5 laipsnių šalčiui.
Rungtį laimėjusiam Ivanui Dlacicui buvo įteiktas karštos kakavos puodelis. Jis taip pat buvo apdovanotas specialiuoju prizu už šauniausiai atrodančius apatinius. Po varžybų laimėtojas pasveikino vieną iš garbaus amžiaus bėgikių Zoricą Smiljanic, kuri laimėjo masažo procedūrą.
Pabaigai galima pasakyti, kad bėgimas Serbijos sostinėje nėra toks populiarus kaip kituose dideliuose Europos miestuose.