Ši tradicija, iki mūsų dienų atkeliavusi bent jau iš XVI amžiaus, paremta legendiniu pasakojimu apie sėkmingą salos gyventojų pasipriešinimą piratams.
Salos gyventojams ši tradicija itin svarbi – tai nepakeičiama jų tapatybės dalis.
Šventiniai renginiai ir linksmybės saloje trunka visą dieną. Tradiciniais kostiumais persirengę vyrai ir berniukai, apsiginklavę mediniais kardais, lydi procesiją, kurios priekyje – asiliukas, kuriam ant kupros užsodinta lėlė. Procesijai atvykus į miestą, nuo kalvos viršaus ištempiama virvė, kuria žemyn paleidžiama petardomis apkaišyta lėlė.
Lėlė virve 300 metrų keliauja žemyn iš viso tris kartus, o visą nusileidimo laiką sproginėja petardos, kurių keliamą triukšmą dar sustiprina minios ovacijos ir šūksniai.
Pagrindinėje miesto aikštėje tradiciniais kostiumais pasidabinę vyrai ir vaikai atlieka šokį su kardais. Baigiamasis šventės akcentas – lėlės deginimas.
Remiantis ne vieną amžių skaičiuojančia legenda, ši gana keista tradicija mena laikus, kai piratai užėmė kaimyninę salą ir pasiuntė į Lastovo salą pasiuntinį, kuris perdavė nerimą keliančią žinią – piratai reikalauja vietinius pasiduoti arba gresia tikras pragaras.
Nors piratai skaičiumi ir smarkiai lenkė salos gyventojus, vietiniai nusprendė nepasiduoti ir ėmė melstis Šv. Jurgiui. Staiga kilo audra, ir piratų flotilę ištiko tragiškas likimas. Žinią nuo piratų atnešusį pasiuntinį vietiniai sugavo, išsityčiojo ir, užsodinę ant asilo, tampė po miestą. Galiausiai jam įvykdyta mirties bausmė.
Metai bėgo, ir salos gyventojų triumfas prieš piratus virto žavia tradicija ir neatsiejama karnavalo dalimi.