Filme pasakojama istorija apie telefonų meistrą, savamokslį poetą ir kompozitorių Cezarį Kalninį, kuris kartu su savo draugais groja vienoje muzikos grupėje. Jo dainas išgirsta vienas vidurinio amžiaus kultūros darbuotojas, pamatęs, kad dainų žodžiai neatitinka sovietinio jaunimo moralės standartų.
Sovietinės valdžios cenzoriai šį filmą buvo uždraudę 20 metų, kai jo kūrėjai atsisakė iškirpti kelias filmo dalis, kuriose ironiškai žvelgiama į Latvijos gyvenimą prie sovietų režimo.
„Mums nebuvo pasakyta, kodėl filmas yra nepriimtinas, kokie yra prieštaravimai. Mes išgirdome tik tiek, kad toks filmas gali įkvėpti kažką panašaus į Prahos pavasarį. (Pareigūnai) tvirtino, kad jie nėra tokie kvaili, kaip vaizduojama (filme). Sklandė visokių istorijų ir gandų, bet mums nebuvo pasakyta, kodėl filmas nesulaukė palaikymo. Buvo pasakyta tik tiek, kad filmas netinka, kad jis yra pavojingas“, - teigė filmo režisierius Rolandas Kalninis.
„Ketveri balti marškiniai“ buvo parodytas tik po 22 metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Jis buvo pripažintas vienu išskirtiniausių Latvijos filmų ir buvo įtrauktas į Latvijos kultūros kanoną.
Tačiau režisierius niekada negalėjo pasvajoti, kad jo filmas bus įtrauktas ir į Kanų Klasikos programą.
R. Kalninis kaip režisierius debiutavo 1959 metais ir kūrė iki 2007 metų. Jo palikimas – 50 metų darbo ir 14 vaidybinių filmų.