Artiomas Troickis – apie lietuviško rokenrolo dvasią ir Baltarusijos protestų himnu tapusią Viktoro Cojaus dainą „Peremen!“ (0)

621
Oleg Jerofejev
2020 m. rugsėjo 15 d. 15:56
Žurnalistas, rašytojas ir muzikos kritikas Artiomas Troickis pasisakė apie savo ryšus su Lietuvos muzikantais, pasisakė apie lietuvių kuriamą muziką ir Baltarusijoje skambančios Viktoro Cojaus ir grupės „Kino" dainos „Peremen!“ (Aš noriu permainų) reikšmę.

„Tiesą pasakius, mano muzikiniai ryšiai su Lietuva žymiai senesni, ir jie visai ne rokenrolo pobūdžio. Sovietų laikais Lietuva, tikrai nebuvo roko respublika. Aštuntojo ir devintojo dešimtmečių lietuvių roko grupės nebuvo įdomios. Buvau jų koncertuose, „Hiperbolės“ ir kitų, bet iš esmės, mano nuomone, tai buvo niekuo neišskirtinės grupės. Galiu išskirti dvi itin stiprias Lietuvos muzikos mokyklas. Pirmoji tai džiazas. Ganelino trio. Ganelinas, Tarasovas, Čekasinas. Labutis ir kiti. Taigi, džiazas. Džiazo muzika, ir šiuo klausimu Lietuvai Sovietų Sąjungoje nebuvo lygių. Stipresnio džiazo kolektyvo nei Ganelinio trio Sovietų Sąjungoje nebuvo. Manau, kad tai vienas geriausių ir visos Europos kolektyvų. 1987 metais pirmą kartą išgirdau „Antį“. Iš karto man labai patiko. Tai buvo pirmoji lietuvių grupė, kurią nuoširdžiai įvertinau. Tikrai išskirtinis ir labai galingas kolektyvas, Kaušpėdas, žinoma stebuklingas lyderis. Didžiulį įspūdį paliekantis artistas. Žinoma, susibičiuliavome. Vėliau padėjau „Ančiai“ išvažiuoti į festivalius Europoje. Po „Anties“ pasirodė tikra naujosios bangos grupių plejada. Tai buvo „Fojė“, tai buvo „Bix“. Štai tada supratau, kad Lietuvoje visgi gyvena tikras rokenrolas", - savo prisiminimais dalinosi muzikos kritikas.

Artiomas Troickis neslėpia, kad iki šiol bičiuliaujasi su Algirdu Kaušpėdu, Virgiu Stakėnu, anksčiau bendraudavo ir su Vytautu Kernagiu.

Paklaustas, ar ką nors išskirtų iš dabartinių šalies atlikėjų, jis akcentavo Alinos Orlovos talentą.

„Tiesa, paskutinė atlikėja iš Lietuvos, kuri atkreipė mano dėmesį, paliko gilų įspūdį, buvo Alina Orlova. Bet tai buvo jau gana seniai, prieš penkerius, šešerius ar net septynerius metus. Nuo tada mano ausų nepasiekė nieko įdomaus. Žinoma, gaila, ir nenoriu pasakyti, kad to įdomaus ir nėra, bet į mano radarą nepateko", - sakė Troickis.

Muzikos kritikas pasisakė ir apie grupės „Kino" dainos „Peremen!“ (Aš noriu permainų) reikšmę.

„Ta „Kino“ daina labai galinga, kaip ir visos Cojaus dainos. Stipri melodija, turi kažkokį himno elementą, todėl ji ir tapo savotišku himnu, todėl ją ir dainuoja, o tas magiškas žodis „permainos“ aktualus visais laikais, nes vienose šalyse tos permainos jau įvyko, o kitose, pavyzdžiui, Baltarusijoje, Rusijoje žmonės kaip tų permainų laukė, taip laukia ir toliau. O tos permainos kaip neateina, taip neateina. Ir toliau rengia tuos netikrus rinkimus, milicija muša žmones, o kartais tiesiog žudo ir nuodija, todėl ta daina ir tas permainų užkalbėjimas aktualus. Tai, kas šiuo metu vyksta Baltarusijoje, ir yra permainos. Kitaip tariant, Baltarusijos žmonės susivienijo prieš diktatūrą. Elgiasi drąsiai, ryžtingai ir nuosekliai, tad nė trupučio neabejoju, kad tos permainos Baltarusijoje įvyks. Kada tai nutiks, pasakyti negaliu. Rugpjūtį skubiai viską pakeisti nepasisekė, pasiekta kita karo stadija, tačiau dėl to, kad A. Lukašenka pasmerktas, abejonių nėra. Taigi, Baltarusija permainų sulauks. Rusijoje kita situacija – Rusija laukia. Laukia, bet nieko nedaro", - pažymėjo pašnekovas.

Rekomenduojame

Archyvo paieškos rezultatai