Pažvelgus į naują animaciją, galima susidaryti įspūdį, kad mūsų planeta „įkvepia“ ir „iškvepia“ anglies dioksidą keičiantis metų laikams, rašo livescience.com. Vasarą animacijoje pavaizduoti žemynai tarytum susitraukia – vešantys augalai susiurbia atmosferoje esantį anglies dioksidą. Žiemą žemynai išsipučia – augalai išmiršta ir išskiria anglies dioksidą atgal į atmosferą.

Šie pokyčiai yra didžiausi vidutinėse platumose, pavyzdžiui, Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kur metų laikų skirtumai yra ryškesni. Netoli pusiaujo esantys regionai per metus pasikeičia mažiau, o kai kurie dykumų regionai, pasižymintys negausia augmenija, apskritai nesugeria ir neišskiria anglies dvideginio.

Animacija buvo sukurta naudojant palydovų ir visame pasaulyje įrengtų šimtų anglies dioksido kiekį matuojančių stočių duomenis, paaiškino Vokietijoje esančio Maxo Plancko biogeochemijos instituto Biogeocheminės integracijos skyriaus vadovas Markusas Reichsteinas. Būtent jis sausio 6-ąją animaciją paskelbė tviteryje. „Ši vizualizacija iš tikrųjų tėra smagus projektas“, – pridūrė mokslininkas.

Animacija atspindi reikšmingą anglies apytakos ciklo dalį. Anglies dioksidas į atmosferą išskiriamas yrant organinei medžiagai ir eroduojant anglies junginių turinčioms uolienoms, o jį sugeria vandenynai ir augalai, kuriems anglies dioksidas reikalingas fotosintezei atlikti.

Augalų svarba akivaizdžiai matyti animacijoje: atkreipkite dėmesį į tokias tankiai apaugusias teritorijas kaip Brazilijos Amazonės baseinas ir miškingoji Rytų Europa, vasarą sugeriančias milžinišką anglies dioksido kiekį. Animacijoje nėra vandenynų, nes nors jie ir sugeria anglies dioksidą, bet nepasižymi ryškiais sezoniniais pokyčiais, nurodė M. Reichsteinas.

Klimato kaita daro įtaką augalijos augimui visame pasaulyje, todėl keičiasi ir anglies apytakos ciklas, atkreipė dėmesį M. Reichsteinas. Tiesa, pokyčiai yra per maži, kad būtų matomi šioje animacijoje, tačiau įvairiose planetos vietose padarys skirtingo masto poveikį. Pavyzdžiui, šiltesnės ir ilgesnės vasaros Šiaurės pusrutulyje gali išeiti į naudą augalams. Kita vertus, jeigu oras dar labiau sušils kritulių gausa nepasižyminčiose vietose, tokiose kaip didžioji dalis Vakarų Amerikos, floros augimas gali būti apribotas .

„Anglies apytakos ciklas ir jo pokyčiai mums labai daug pasako“, – teigė M. Reichsteinas. Visgi, kalbant apie visuomenės daromą poveikį, reikia pabrėžti, jog miškai yra nepaprastai svarbūs. Remiantis neseniai atliktų tyrimų rezultatais, Amazonės atogrąžų miškai, vieni didžiausių anglies dioksido absorbentų Žemėje, dėl gaisrų ir medžių kirtimo pastaraisiais metais į atmosferą išskiria daugiau anglies dioksido, nei sugeria.

„Tai akivaizdus ženklas, rodantis, kodėl būtina apsaugoti anglies dioksido absorbentus“, – sakė Maxo Plancko biogeochemijos instituto Biogeocheminės integracijos skyriaus vadovas.