Dr. Urtė Neniškytė Vilniaus universitete įgijo biochemijos bakalauro ir magistro, o Kembridžo universitete – biochemijos daktaro laipsnį. Sudėtingus smegenų reiškinius, vadinamus sinapsių genėjimu, tyrinėjanti mokslininkė paaiškino, kaip šie moksliniai darbai gali ateityje pasitarnauti žmogui.

U. Neniškytė aiškino, kad žmogaus smegenys vystosi dar gimdoje. Jų nervinės ląstelės neuronai susijungia tankiu tinklu vieni su kitais. Mokslininkė pasakojo, kad ilgą laiką buvo galvojama, jog neuronai patys atsirenka, kurios jungtys geros, kurios blogos, ir nereikalingas tiesiog nutraukia. Tačiau prieš penkerius metus nustatyta, kad šiame procese dalyvauja ir imuninės ląstelės.

Tai itin sudomino mokslininkę, kuri bando atsakyti į klausimą, kaip imuninė ląstelė atskiria, kuri jungtis yra nereikalinga ir ją reikia iškirpti, o kurią palikti.

Netinkamas jungčių šalinimas siejamas su dviejų tipų ligomis. Yra hipotezių, kad autizmo spektro sutrikimai gali būti susiję su tuo, jog pašalinama nepakankamai jungčių.

Tuo tarpu visiškai priešingas procesas pastebimas šizofrenijos atveju. Biochemikė sakė, kad šis susirgimas susijęs su vėlyvesniu smegenų genėjimu, kuris vyksta paauglystėje.