Remiantis mokslininkų išvadomis, daugiausia nuostolių patyrė ne retos nykstančios, bet labiausiai paplitusios paukščių rūšys. Tai žvirbliai, kregždės, strazdai, vyturiai ir kiti. Net 90 proc. visų prarastų
paukščių – vos iš 12 paukščių šeimų ir 149 populiariausių paukščių rūšių. Visos jos neteko po daugiau nei 50 mln. plunksnuočių.
Mokslininkai paukščių populiacijos tendencijas stebi dešimtis metų, buvo analizuojami 529 rūšių atstovai.
Nedžiuginančias tendencijas atskleidė ir migruojančių paukščių stebėsena. Itin skaudžiai nukentėjo pietuose gyvenantys paukščiai (jų populiacija sumažėjo 53 proc.), o dėl to kalta žemės ūkio plėtra. Pajūrio teritorijose aptinkamų paukščių skaičius sumenko kiek mažiau – 37 proc.
Be to, dėl klimato kaitos keičiasi ir nemažai Arkties regiono pakrantėje gyvenančių paukščių rūšių. Mokslininkai atkreipia dėmesį į dramatiškai sumažėjusį migruojančių paukščių skaičių. Konkrečiai nyksta žiemoti į tropikus skrendantieji – toks procesas vyksta naikinant jiems gyventi tinkančią aplinką.
Sudėtingi iššūkiai migruojančių paukščių laukia ir jų kelionės stotelėse. Anot ekspertų, tyrimai, analizavę paukščių situaciją kitose šalyje, taip pat skambina pavojaus varpais.
Nors klimato kaita ir nėra įvardijama kaip pagrindinė paukščių populiacijos mažėjimo priežastis, ateityje ji neabejotinai sukels dar didesnių problemų. Ekspertai sako, jog karvelių keleivių išnykimas XX amžiaus pradžioje (visame pasaulyje jų populiacija buvo skaičiuojama milijardais) parodė, jog labai greitai gali išnykti net ir tokios populiarios rūšys.