Žiedus sudaro sparčiai skriejančios ledo ir kosminių nuolaužų dalelės, kurios pataikiusios gali ir sugadinti erdvėlaivį. Pro tuos žiedus „Cassini“ pranėrė maždaug 77 tūkst.mylių (124 tūkst.km) per valandą greičiu, planetos atžvilgiu. Numatyta atlikti iš viso 22 nyrius tarp žiedų ir planetos iki rugsėjo, kai beliktų tik mirtinai nerti į tą dujinę milžinę.
Kitas erdvėlaivio „Cassini“ pranėrimas tarp žiedų numatytas gegužės 2 dieną. „Cassini“ misija yra bendras NASA, Europos kosmoso tyrimų agentūros (ESA) ir Italijos kosmoso tyrimų agentūros projektas; erdvėlaivis startavo iš Žemės 1997 metais ir aplink Saturną skrieja nuo 2004 metų.
Erdvėlaivio energija jau gerokai išsekusi, tad mokslininkai nusprendė geriau baigti misiją, negu rizikuoti, kad erdvėlaivis pataikytų į kurį nors Saturno mėnulių ir pridarytų juose žalos, – mat spėjama, kad po tų mėnulių, pirmiausia Encelado, paviršiumi esančiuose vandenynuose gali būti gyvybės ir tai būtų įdomu ateityje ištirti.
Per JAV kosmoso agentūros vaizdo konferenciją balandžio 12 dieną, kai buvo pristatyti kosminio zondo „Cassini“ tyrimų rezultatai, pranešta, kad aparatas aptiko vandenilio molekulių vandens garų pliūpsniuose, sklindančiuose iš plyšių Encelado paviršiuje.
Šis mažas Saturno palydovas yra sukaustytas storų ledo šarvų, po kuriais, kaip manoma, plyti skystas vandenynas.
„Cassini“ rugsėjį tikriausia bus nukreiptas į Saturno atmosferą ir joje sudegs.