Polimerai – tai iš labai didelių molekulių struktūrų sudarytos medžiagos, pavyzdžiui, mums gerai pažįstami baltymai, celiuliozė, taip pat krabo kiaute esantis chitinas. Įkvėpti ypatingų gamtinių polimerų savybių, mokslininkai siekė panašias medžiagas sukurti ir laboratorijose. Taip gimė plastikas, be kurio dabar sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę.
Jis pakeičia tradicines medžiagas: stiklą, medieną, popierių, metalą, pasaulyje jo kasmet pagaminama šimtai milijonų tonų. Lietuva taip pat atlieka svarbų vaidmenį šioje pramonėje, pagal kai kurių plastiko rūšių gamybos apimtis netgi pirmauja Europos Sąjungoje.
Dirbtinius polimerus kuriantys mokslininkai ties plastiku nesustoja ir siekia sukurti vis naujas medžiagas. Vilniaus universiteto chemiko prof. dr. Ričardo Makuškos teigimu, jos bus svarbios medicinoje, nanotechnologijose ir kitose ateities mokslų šakose.
Vienas iš tokių lietuvių mokslininkų kūrinių – šepetiniai polimerai, savo unikaliomis savybėmis galintys prisidėti prie sąnarių ilgaamžiškumo, patobulinti įvairius implantus, nanovariklius. Tyrėjai bando susintetinti antibakterinių savybių turinčias medžiagas, praversiančias maisto pramonėje, o štai polimerai su ypatingais prikibimo mechanizmais prisidės prie naujos kartos klijų ir dažų gamybos.
Akivaizdu, kad šios medžiagos panaudojimo galimybės – neaprėpiamos, tad su jomis išsamiau susipažinti kviečia smalsieji „Mokslo sriubos“ kūrėjai.
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.